Informacija apie šalis
Vokietija

Oficialus šalies pavadinimas. Vokietijos Federacinė Respublika
Sostinė. Berlynas
Geografinė padėtis. Šiaurinę Vokietiją sudaro ledynmečio laikais susiformavusi žemuma. Pietų Vokietijoje - Alpių kalnai. Šalys, turinčios bendras sienas su Vokietija - Danija, Lenkija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija, Nyderlandais. Jūros: iš šiaurės vakarų - Šiaurės jūra, iš šiaurės rytų - Baltijos jūra.
Klimatas. Vokietijos klimatas permainingas ir įvairus. Vyrauja dvi klimatinės zonos- jūrinė ir žemyninė. Tinkamiausi mėnesiai aplankyti Vokietija birželio-rugsėjo mėnesiai. Vasarą čia dažnai lyja, tačiau dienos šilts, o vakarai maloniai atvėsta. Žiemos šalyje drėgnos ir šaltos.
Valiuta. Euras.
Gyventojai. 83,251,851 gyv.
Religija. 34% protestantai, 34% katalikai, 4% musulmonai, 28% netikintieji ir kitos religijos. Vokietijoje gyvena apie 74,000 žydų.
Laikas. GMT / UTC +1 (Centrinės Europos laikas). Lyginant su Lietuvos laiku, laikrodį reikia pasukti valanda atgal.
Istorija. Vokietijos kaip šiuolaikinės valstybės ištakų pradžia - tik XIX a. II pusė. 1871 metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Pralaimėjusi karą, pagal Versalio sutartį Vokietija buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą. Dabartines sienas atitinkančioje teritorijoje Vokietija buvo suvienyta tik 1990 m. spalio 3 d., Europoje žlugus komunizmo sistemai. Vokietija yra viena iš Europos Bendrijų steigėjų, viena iš didžiųjų ES narių (šalia Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos), daugiausiai balsų ES institucijose turinti
valstybė narė
Ekonomika. Vokietija - trečia galingiausia pasaulio ekonomika, priklausanti pačiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje - Europos Sąjungai. Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.
Valgiai. Įvairiuose Vokietijos regionuose virtuvė skiriasi. Šiaurinėje Vestfalijoje, Reino - Pfalz, Saarland ir Baden - Wuertenburgo tradiciniai patiekalai yra Badener Schneckensuepple (tiršta žuvies sriuba su žolelėmis), Schwarzwalder Kirschtorte (Juodosios Girios tortas), Rheinischer Sauerbraten (jautienos troškinys su vynu). Turingijoje, Brėmene ir Saksonijoje tradiciniai patiekalai yra Dresdner Stollen (šventinis vaisių tortas), Blechkuchen (pyragas su sezoniniais vaisiais), Welfenspeise (vanilinis desertas su vynu). Šlėzvige - Holšteine, Hamburge, Mecklenburg - Vorpommern, Brandenburge and Berlyne virtuvė panašesnė į skandinavų ir rytų šalių. Tradiciniai patiekalai šiuose regionuose yra Rote Gruetze (vaisių sriuba), Sauerfleisch (mėsa drebučiuose), Bulletten (mėsos kukuliai), Helgolander Krabbensalat (Helgoland krevečių salotos). Vokiečiai dažnai valgo įvairius užkandžius (Vorspeise), sriubas (Suppe). Mėgstami gėrimai yra alus, vynas.
Šventės. Naujieji Metai - sausio 1d.Trys Karaliai - sausio 6d.Didysis penktadienis, Velykos - kovą arba balandį.Gegužės 1 - osios šventė - gegužės 1d.Šeštinės - balandį arba gegužę.Sekminės - balandį arba gegužę.Corpus Christi - birželį.Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė - rugpjūčio 15d.Vokietijos suvienyjimo šventė - spalio 3d.Visų šventųjų diena - lapkričio 1d.Kalėdos, antroji Kalėdų diena - gruodžio 25, 26d.
Kultūra. Vokietija turi senas meno tradicijas, menančias dar viduramžių laikus, kuomet gyveno garsūs menininkai Lucas Cranach ir Albrecht Dürer.XIX amžiuje Vokietijoje gimė europietiškasis romantizmas, kurį įkvėpė menininkai Caspar David Friedrich, Carl Spitzweg ir Johann Heinrich Wilhelm Tischbein. Literatūra. Goethe, Schiller, Heine, Mann - tai Vokietijos rašytojai, kurių kūryba garsi visame pasaulyje. Jų knygas turi kiekvienas inteligentiškas vokietis. Vėliava.
Vėliavos spalvų reikšmė: juoda - galingumas, raudona - kraujas, geltona - liepsna.
Lankytinos vietos.
Miunchenas (vok. M�nchen) - miestas pietų Vokietijoje, prie Izaro upės. 1,5 mln. gyventojų (2005 m.). Bavarijos žemės sostinė.Tai svarbus pramonės, kultūros, transporto centras, viliojantis turistus madų parduotuvėmis, naktiniais klubais, aludėmis ir festivaliais. Miestas turi labai gerą transporto infrastruktūrą - didelis geležinkelio mazgas, daug automagistralių, šalia miesto yra tarptautinis oro uostas. Senamiestyje daug baroko ir rokoko pastatų, kurių dauguma pastatyti XVIII a. pirmojoje pusėje, kai Bavarijos valdovai sparčiai stengėsi priartinti Miuncheną prie žymių Italijos miestų. Miesto centre yra Marijos aikštė ( Marienplatz), naujoji ornamentuota rotušė ( Neues Rathaus, pastatyta 1867-1908 m.). Netoli rotušės stovi Marijos bažnyčia ( Frauenkirche), didelė Gotikinio stiliaus katedra su dviem bokštais (99/100 m aukščio).
Potsdamas (vok. Potsdam) - Vokietijos miestas, Brandenburgo žemės sostinė. Įsikūręs ant Havelo upės krantų, į pietvakarius nuo Berlyno. 117,3 tūkst. gyventojų (2007). Mieste gausu sujungtų ežerų ir unikalaus kultūrinio reljefo. Čia taip pat yra Sansusi rūmai - didžiausias pasaulio paveldo objektas Vokietijoje.
Potsdamo Babelsbergo rajonas garsus dėl čia sukuriamų daugybės kino juostų. Nuo XIX amžiaus miestas taip buvo vystomas kaip Vokietijos mokslo centras. Dabar čia veikia 3 auksštosios mokyklos ir per 30 ivairių tyrimų institutų.
Heidelbergas (vok. Heidelberg) - miestas pietvakarių Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje. 143,3 tūkst. gyventojų (2007). Pro miestą teka Nekaras, prie kurio įrengta nemažai kanalų. Mieste yra vienas seniausių Vokietijoje Heidelbergo universitetas (įkurtas 1386 m. popiežiaus Urbono VI chartija kunigaikščio Ruperto I iniciatyva), žymus geologijos-paleontologijos institutas (nuo 1907 m.). Yra kunigaikščių pilis (XIII-XVII a.), Kurpfalz muziejus, rotušė (1701-1703 m.), jėzuitų bažnyčia (1712 m.).
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt




