Informacija apie šalis
Vietnamas
Pietinė kalnų ir upių šalis- taip Vietnamą vadino šiaurėje esantys kaimynai kinai, buvę Vietnamo kolonizatoriais ir mokytojais. Daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Vietnamo teritorija buvo kinų valdžioje, todėl čia daug sąsajų su kinų kultūra, pradedant šilko gamyba ir baigiant rūmų bei pagodų architektūra. Huje, buvusioje Vietnamo sostinėje, yra net Uždraustas miestas. Iki XXa. kinų raštą ir juo pagrįstus vietnamietiškus hieroglifus vartojo verslo reikaluose, grožinėje literatūroje, mokyklose ir universitetuose. Ne mažesnės įtakos Vietnamo kultūrai ir jo miestų išvaizdai turėjo prancūzai, kolonizavę Vietnamą XIXa.
Pasak vietnamiečių, šalies žemėlapis panašus į bambuko kartį, naudojamą prekių nešimui ant žmogaus nugaros. Kiekviename gale pakabinta po krepšį ryžių: vienas- iš Raudonosios upės deltos šiaurėje, kitas- iš Mekongo pietuose. Švelnaus klimato ir dambų dėka Vietname per metus išauginami trys ryžių derliai. Kalbama, kad vietnamiečiai ryžių dėka laimėjo karą prieš prancūzus, o vėliau ir prieš amerikiečius. Ryžiai yra pagrindinė žemės ūkio kultūra ir daugelio patiekalų sudedamoji dalis. Ryžius verda, garina ir troškina. Tipiškas Vietnamo paveikslas- merginos, sodinančios jaunus ryžių daigus į pelkėtą dirvą.
Halongas - Nusileidžiančio drakono įlanka- tikras Indokinijos perlas. Vandenyno platybėse pabirę 3000salų ir keistų formų uolų, turinčių šuns, vėžlio, dramblio, varlės pavidalą.
Didžioji Vietnamo teritorijos dalis yra kalnuota ir apaugusi tropikų augmenija. Tačiau pakrantė- tai lagūna su kokoso palmėmis ir nesibaigiančiais smėlėtais, žmogaus nepaliestais erdviais paplūdimiais.
Gamtos grožybės- pagrindinis Vietnamo šiaurinės dalies turtas. Ir, žinoma, Hanojus su senosiomis gatvėmis, Literatūros šventykla, vandens lėlių teatru- ypatingu meno žanru, priskiriamu Vietnamui. Pačioje miesto širdyje yra HoŠiMino muziejus ir mauzoliejus. Dėdulės Ho būklę stebi Maskvos Lenino mauzoliejaus specialistai. Kartą metuose HoŠiMino mauzoliejus uždaromas „restauracijai". Dabartinę šalies sostinę dar visiškai neseniai vadindavo azijietiškuoju Paryžiumi. Hanojus, kaip ir jo pietų brolis Saigonas, didžiuojasi kolonijiniu architektūros palikimu- mieste apie 400 šventyklų, pagodų, gausybė muziejų. Literatūros muziejuje, įkurtame kaip Valstybinė karališkoji mokykla 1070m., išliko 82 didžiulės plytos ant akmeninių vėžlių su didžių mokslininkų ir literatų vardais. Norint tas plytas išvysti, reikia įeiti pro Dorovingumo vartus, po to- Talento vartus ir sustoti prie Dangiškosios spalvos šulinio, prie kurio stovi šitos akmeninės lentos. Ant daugelio jų iškalti išmintingi žodžiai, vieni iš jų skelbia: „Mūsų gyvenime Saulė ir Mėnulis amžinai šviečia".
Hanojus yra konservatyvesnis už Saigoną (HoŠiMiną). Bendra abejiems miestams- motorolerių srautai gatvėse. Laikui bėgant vietnamiečiai iš dviratininkų tautos tapo motorolerių vairuotojų tauta. Hanojuje yra keturi milijonai gyventojų ir trys milijonai motorolerių.
Senojoje sostinėje Huje imperatoriškųjų rūmų ir mauzoliejų kompleksas išore primena kinų analogus. Įdomios karalių kapavietės, valdovams gyvenant tarnavo kaip užmiesčio vilos. Įsikūrusi vietoje senosios induistų Cham karalystės miesto, Huje atspindi Nguyen dinastijos imperatorių galybę ir prabangą. Jos architektūra puikiai integruojasi gamtoje, išsaugodama žemės ir kosmoso harmoniją. Kvepalų upė čia pakeičia Nilą. Taip sukuriama rytietiška Karalių slėnio versija
Huje gaminamos gražiausios kūgio formos kepurės, aktyviai perkamos turistų.
Mekongas - ilgiausia Indokinijos upė. Prieš įtekėdama į Pietų Kinijos jūrą ji sudaro didžiulę pelkėtą deltą. Vietnamiečiai ją vadina Devynių Drakonų upe, nes jos deltą sudaro devynios atšakos. Mekongo delta- tai šalies ryžių aruodas. Paskutinysis Vietnamo užkariautas ir aneksuotas regionas. Mekongo deltoje auginami ne vien ryžiai, bet ir daugybė vaisių ir daržovių, cukranendrės ir kokoso riešutai. Čia populiari transporto priemonė- valtys, jose ir prekiaujama, ir gyvenama.
XXa. Vietnamas be pertraukos kariavo 35metus. Pradžioje- su japonais, po to- su prancūzų kolonizatoriais ir su amerikiečiais. Tunelius vietnamiečiai pradėjo kasti dar keturiasdešimtaisiais, kariaudami su prancūzais. Grandiozinis tunelių tinklas nusidriekia apie 250km. Trijų lygių tuneliai buvo iškasti rankomis, nepanaudojus jokios technikos. Jie skirti kariauti partizaninį karą.
Vietnamas - amatininkų šalis. Miestuose sutelkta daug amatininkų dirbtuvių, kuriose audžiamas šilkas, siuvinėjama, gaminami marmuro ir medžio dirbiniai. Garsiausi vietnamiečių meno saviraiškos būdai- lakuoti dirbiniai ir piešiniai ant šilko.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
