Informacija apie šalis
Ukraina
Oficialus šalies pavadinimas. Ukrainos Respublika
Sostinė. Kijevas
Gyventojai. 46179226 gyv.
Valiuta. Grivina (UAH)
Laikas. Ukrainos ir Lietuvos laikas sutampa, tad atskridus į Ukrainą laikrodžio persukti nereikia.
Religija. 19% Ukrainos ortodoksai (Kijevo patriarchatas), 16% ortodoksai (be jokios ypatingos priklausomybės), 9% Ukrainos ortodoksai (Maskvos patriarchatas), 6% Ukrainos graikų katalikai, 1,7% Ukrainos savarankiški ortodoksai, protestantai, žydai, 38% gyventojų nepripažįsta jokios religijos.
Istorija. VII a. chazarai įkūrė savo valstybę, kuri apėmė teritorijas nuo Kaspijos jūros iki Kaukazo bei dabartinę rytų Ukrainą ir Krymą. IX a. dabartinės Ukrainos teritorijoje susiformavo pirmoji rytų slavų valstybė - Kijevo Rusia, kurios sostinė buvo Kijevas kaip ir dabartinės Ukrainos. Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui 1917 m. spalio 17 d. Kijeve sukurta Centrinė Taryba. 1917 m. birželio 28 d. paskelbta autonomija nuo Rusijos ir trumpam Ukraina buvo nepriklausoma. Antrojo pasaulinio karo pradžioje 1939 m. Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją, ir Vakarų Ukrainą prijungė prie Ukrainos taip pat buvo prijungtos teritorijos vakaruose ir Ukraina apėmė praktiškai visas ukrainiečių gyvenamas teritorijas. 1991 m. po Tarybų Sąjungos žlugimo Ukraina tapo nepriklausoma
Klimatas. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis, tik Krymo pietuose pastebimi subtropinio klimato požymiai. Vidutinė sausio temperatūra nuo -13°C šalies šiaurės rytuose iki 2°С prie Krymo pietinių krantų; liepos - nuo 24°C iki 28°С.
Geografinė padėtis. Didžioji Ukrainos dalis išsidesčiusi Rytų Europos lygumoje. Didžiausi šalies kalnai yra Karpatų kalnai šalies vakaruose. Ukrainos kraštovaizdį daugiausia sudaro derlingos lygumos arba stepės ir plynaukštės, vagojamos didelių upių - Dniepro, Doneco, Dniestro ir Pietinio Bugo, kurios teka į Juodąją ir Azovo jūras. Pietvakarinė Dunojaus delta sudaro sieną su Rumunija.
Ekonomika. Anksčiau buvusi svarbiu Sovietų Sąjungos žemės ūkio ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina, kaip ir kitos buvusios SSRS respublikos, yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai gamtinių dujų, nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą. Labiausiai išsivysščiusios Ukrainos pramonės šakos - sunkioji pramonė, transportas bei energetika.
Valgiai. Ukrainiečiai siūlo itin skanių patiekalų, kiek artimesnių gaminamiems Lietuvoje. Ukrainiečių virtuvėje galima paragauti sriubų, troškinių, rūkytos mėsos, kepsnių ir ruginės duonos. Boršč - tiršta burokėlių sriuba su mėsos gabalėliais.Salo - sūdyti kiaulienos lašiniai, kurie ukrainiečių virtuvėje pateikiami įvairiais būdais.Holubtsi - kopūstų suktinukai.Virtinukai - tai specifinis ukrainiečių valgis, įdaromas bulvių, mėsos, sūrio ar uogų įdaraisPopuliariausiais desertais yra blyneliai, tortai, vaisiai ir uogos. Ukrainiečių virtuvėje medus pateikiamas su pieno produktais, kiaušiniais.Verta dėmesio Kijevo vištiena, kuri dar geriau žinoma kaip Vakarų vištiena.Galuški - sriuba su tešlos ar smulkintos mėsos virtinukais. Galuški ir kletski yra tas pats. Jie yra kepami svieste, duonos trupiniuose ir pateikiami su grietine vieni arba sriuboje bei sultinyje.Kapustnyak - tiršta sriuba iš kiaulienos, lašinukų ir raugintų kopūstų. Šis patiekalas patiekiamas su grietine.Kuleš - tiršta ukrainietiška sriuba, pagaminta iš bet kokių javų, lašinukų ir įvairių daržovių.Pampuški - mažos purios bandelės pagamintos iš mielinės tešlos. Dažnai patiekiamos su sriubomis ir pagrindiniais patiekalais.Vareniki - maži tešliniai pyragėliai, pagaminti iš tešlos su uogų, tvorog, sūrio ar kitu įdaru. Jie pateikiami virti su grietine, cukrumi ir sviestu.Žuvies tolčeniki - beveik tas pats kas žuvies kukuliai. Jie patiekiami su kepintais svogūnais ir sviestu.Knydli - pyragaičiai pagaminti iš bulvių tešlos su slyvų įdaru. Jie yra verdami ir patiekiami su tirpintu sviestu.Nalystniki (dar vadinami draniki, deruni). Tai maži bulvių pyragėliai. Labai skanus ukrainietiškas saldumynas.Povidlianka - labai saldus desertas iš džemo.
Šventės. Sausio 1 diena - Naujieji metaiSausio 7 diena - Ortodoksų KalėdosSausio 22 diena - Ukrainos nepriklausomybės diena (nuo Tarybų Sąjungos 1918 metais) irVienybės diena (1919 metais trumpai gyvavusios Vakarinės ir Centrinės Ukrainos Respublikos Sąjungos)Kovo 8 diena - Tarptautinė moters dienaKovo 8 - 9 dienos - Velykos (2007 metais)Gegužės 1 - 2 dienos - Darbo dienosGegužės 9 diena - Pergalės dienaBirželio 7 diena - Trejybės dienaBirželio 28 diena - Konstitucijos dienaRugpjūčio 24 diena - Ukrainos nepriklausomybės diena
Kultūra. Šiuolaikinės ukriainiečių kultūros šaknys siekia Kijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo. Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą. Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės kinostrudijos plėtra. Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų. Po Ruslanos pergalės 2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 sostine.
Lankytinos vietos. Kelionės į Ukrainą metu siūloma aplankyti sostinę Kijevą, Lvovą, išvykti į Karpatų kalnus, aplankant čia įsikūrusius kalnų miestelius, pailsėti viename iš Krymo kurortų. Kijevas - svarbus kultūros, ryšių ir mokslo centras. Lvovas - miestas-muziejus, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Čia siūloma aplankyti: Šv. Juro soboras, Lotynų katedra, armėnų kvartalas, Turgaus aikštė, Rotušė, Universitetas, Parako bokštas, Domininkonų bažnyčia, Vernisažo suvenyrų turgus ir kt. Pasikėlus į Rotušės bokštą galima pasigrožėti puikia senamiesčio panorama. Senasis Ivano-Frankovsko miestas - laisvasis karališkasis miestas, dažnai vadinamas Karpatų perlu, kuriame harmoningai dera gamtos grožis ir architektūra. Siūloma aplankyti turgaus aikštę, Rotušę, Katedrą, Potockų rūmus, mauzoliejų ir kt. Akį traukia Karpatų kalnuose įsikūrę Senasis Galičas, nuostabiame kampelyje įsikūręs kurortinis kalnų miestelis Jaremčia, Proboj krioklys. Būtina pasikelti keltuvu į Karpatų kalnus, pasigrožėti kalnų panorama, aukščiausia Karpatų viršūne Goverla.Apsižvalgius po apylinkes siūloma apsilankyti Guculų vakare, nacionaliniame ukrainiečių restorane galėsite pasivaišinti ukrainietiškos virtuvės patiekalais bei stebėti vietinių atlikėjų pasirodymą.
Krymas - pusiasalis Ukrainos pietuose, kuriame esama labai daug gamtos, istorinių ir kultūrinių paminklų: senovės Chersonesas ir šlovės paminklai Sevastopolyje, pilkapis Carskij, šlovės Adžimyškai Kerčyje, uolinės viduramžių tvirtovės Sudake ir Feodosijoje, Bachčisarajo, nuostabios įlankos Novyj Svetir daugelis kitų. Įvairiuose Krymo kampeliuose siūlomas platus poilsio centrų, gydyklų pasirinkimas. Poilsis Kryme puikiai tinka visai šeimai. Jalta - pietinės Krymo pakrantės princesė, įsikūrusi Juodosios jūros pakrantėje, Krymo kalnų apsuptyje. Pagal saulėtų dienų skaičių Jalta prilygsta šiaurės Italijos ir pietų Prancūzijos kurortams. Apylinkėse yra daug gamtos, istorinių ir kultūros paminklų: Livadijos rūmai, Alupkos ir Massandros rūmai ir parkas, Čechovo namai-muziejus, Pasakų laukymė, Učan - Su krioklys, Nikitskij botanikos sodas. Alušta - antras pagal svarbumą kurortinis, gydomasis ir turistinis centras po Jaltos, paplūdimiai čia tęsiasi daugiau nei 40 km. Eupatorija - vienas iš seniausių miestų pasaulyje, ant Juodosios jūros pakrantės įsikūręs jau prieš 2500 metų. Graikų gentys čia pastatė Kirkinitidės miestą, kurio griuvėsiai išlikę iki mūsų dienų. Išlikę daug architektūros paminklų: Džuma- Džami mečetė, karaimų kenasai, Šv. Nikolajo katedra, Šv. Iljos šventykla, senovės viduramžių gatvės. Nuostabus auksinis, švarus paplūdimys, skaidrus jūros vanduo, lygi pakrantėpelnė Eupatorijos paplūdimiams šlovę.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
