Informacija apie šalis
Slovėnija
Oficialus šalies pavadinimas. Slovėnijos Respublika
Sostinė: Liubliana
Gyventojų sk.: 2 mln.
Religija. Katalikai
Laikas. Laiko juosta GMT/UTC +2 val.
Valiuta: euras
Klimatas. Žemyninis - karštos vasaros, šaltos žiemos.
Istorija. Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė Šventąjai Romos imperijai, o vėliau iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. - Austrijos Habsburgų imperijai. 1918 m. slovėnai drauge su kroatais ir serbais įkūrė naują valstybę - Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. buvo pervardyta Jugoslavija. Po Antrojo pasaulinio karo Slovėnija tapo komunistinės Jugoslavijos Federacijos respublika. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine politika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas. Taigi Slovėnija yra pati jauniausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.
Geografinė padėtis. Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į Adrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje Jugoslavijoje Triglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio. Svarbiausios upės - Dunojaus intakai Drava ir Sava.
Valgiai. Slovėnų virtuvei didelės įtakos turėjo kaimynai. Iš Austrijos atėjo Strudel ir Wiener schnitzel. Iš Italijos atkeliavo rizotas ir ravioliai, o iš Vengrijos - guliašas. Potica yra tradicinis slovėniškas tešlos vyniotinis su graikiniais riešutais.
Ekonomika. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. 2007 sausio 1 d. Slovėnija įsivedė eurą.
Kultūra. Iš žymiausių slovėnų paminėtini protestantų reformistas ir rašytojas Primožas Trubaras (Primož Trubar) 1508 - 1586 m., 1550 m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas Janesas Vaikardas Valvasoras (Janez Vaijkard Valvasor) 1641 - 1693 m.
Lankytinos vietos
Triglavo nacionalis parkas, išsidėstęs Lovėnijos Alpėse. Ten, įspūdingi kalnų vaizdai ir slėniai, civilizacijos nepaliesta gamta. Parkas dar vadinamas krioklių parku, dėl gausybės jame esančių krioklių ir upelių. Slovėnijoje priskaičiuojama 8800 urvų. Kiekvienais metais jų vis atrandama apie 100 naujų. Pats didžiausias ir populiariausias- Postojnska urvas, kuris tęsiasi 23 km. Jame gausu daugiau kaip 100 tūkst. Metų mininčių stalagtitų bei stalagmitų. Užrašai ant uolos sienos byloja, kad žmonės jau XIII a. Žinojo ją ir lankė. Netoli urvo stūkso vienas gražiausių Slovėnijos statinių- predjamos pilis ( XIII a.). Škocjanske urvų parkas XX a. Įtrauktas į UNESCO pasauliogamtos paveldo sąrašą. Čia susiformavusi gana įdomi urvų sistema su slėniais ir ir požemine upe- Reka, kuri krenta į patį didžiausią požeminį kanjoną pasaulyj, jo ilgis 12.5 km, aukštis- 130m.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
