Informacija apie šalis
Sirija
Politinė sistema
Nuo 1963 metų Siriją valdo „Baath" partija, kuri kontroliuoja visus vyriausybės padalinius. Valdžia tvirtai sutelkta prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado), 2000 metais perėmusio postą iš savo velionio tėvo Hafezo al-Assado (Hafezo Asado), rankose. 250 vietų liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendžiant politinius klausimus turi mažai galių. Sirijoje nuo 1963 metų galioja Nepaprastasis įstatymas kuriuo nėra leidžiama jokių opozicinių partijų veikla. Prieš rinkimus į liaudies Tarybą patikrinamas visų kandidatų lojalumas - jų dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybė. Balsavimo teisę šalyje turi 7,6 mln. gyventojų.
Administracinis suskirstymas
Sirijos prefektūros
Sirija yra padalinta į 12 prefektūrų (muhāfaza), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus:
Halab (Alepas)
ar-Raqqa (sir. tarimas er-Ra'a)
al-Hasaka
Dair az-Zaur (siriškai Dēr ez-Zōr)
Hims (Homs)
Hamāh (Hama)
Tartūs
al-Lādhiqiyya (Latakija, sir. Lāz'iyye)
Idlib
as-Suwaydā
Daraā
Dimaschq (Damaskas).
Didžioji Qunaitra apskrities dalis nuo 1967 m. yra okupuota Izraelio. Regionas aplink Iskenderūn (Alexandrette) iki įjungimo į Turkiją buvo vadinamas Alexandrette sandžaku ir nuo 1939 m. priklauso Turkijai, tačiau į jį iki šiol pretenduoja ir Sirija.
Geografija
Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys. Vakarinę dalį užima pakrantės lyguma su derlingiausia šalies žeme. Čia gyvena dauguma sirų. Viduržemio jūros pakrante Sirija tęsiasi 180 km nuo Turkijos iki Libano, čia įsikūrę du dideli uostai, Tartusas ir Latakija. Pakrantės lygumą nuo vidinių šalies rajonų skiria kalnagūbriai ir keletas derlingų baseinų, kuriuose stovi dideli miestai. Į rytus nuo kalnų plyti plokščiakalniai ir akmenuota dykuma. Pusę šalies užima Sirijos dykuma, nusidriekusi į Jordaniją, Vakarų Iraką ir šiaurės Saudo Arabiją. Šiaurėje dykumą supa derlingos žemės sritis, per ją teka Eufrato upė. Ji užtvenkta ir gamina beveik 35 % šalies elektros energijos.
Ekonomika
Apie 40 % Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, miežiai, medvilnė, tabakas, lęšiai. Auginamos didelės bandos paukščių, galvijų, avių.
Šalis perdirba naftą, apdirba maisto produktus, gamina alkoholinius gėrimus, chemikalus. Dirbinių, tokie kaip šilkas, oda, stiklas, gamyba plačiai paplitusi šalyje. Sirijoje išgaunama nafta, gamtinės dujos, fosfatai, klintys, druska.
Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja. Importuojami įvairūs įrenginiai, maisto produktai, metalai, tekstilės produktai, chemikalai, plataus vartojimo prekės. Eksportuojama nafta, tekstilės produktai, fosfatai. Šalies mainų partneriai yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Libanas, Saudo Arabija.
Demografija
Daugiau nei 80 % Sirijos gyventojų yra arabai, musulmonai. Likusiuosius sudaro 10-12 % krikščionių, kurių dalis save laiko asirais, tačiau daugiausia kalba arabiškai, 3-6,5 % kurdų, 1-2 % armėnų bei nedidelės čerkesų (apie 80 000) ir turkų/turkomanų (apie 30 000) mažumos. Didžioji dabartinių Sirijos arabų yra kilę iš viduramžiais islamizuotų ir arabizuotų krikščionių-aramėjų gyventojų.
Šalia nuolatinių gyventojų yra didelė dalis arabiškai kalbančių pabėgėlių (482 000), iš jų 476 000 palestiniečiai, taip pat 170 000 vidaus pabėgėlių (2002 m. pabaiga).
Per XX a. Sirijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. Po Pirmojo pasaulinio karo Sirijoje gyveno ne daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Apie 1970 m. gyventojų skaičius pasiekė 6 mln., t. y. padidėjo keturis kartus. Šiuo metu yra 18 mln. gyventojų, t. y. dvylika kartų daugiau nei po Pirmojo pasaulinio karo.
Religija
Apie 70 % gyventojų yra musulmonai sunitai; apie 12 % - alavitai, nuo 2 % iki 3 % - drūzai ir apie 2 % šiitų; 10-12 % gyventojų priklauso įvairioms krikščionių konfesijoms.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
