Informacija apie šalis
Rumunija
Oficialus šalies pavadinimas. Rumunija
Sostinė. Bukareštas
Geografinė padėtis. 78 pagal dydį valstybė pasaulyje. Ilgiausia upė - Dunojus. Ji sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos su Serbija ir Bulgarija. Siena su Moldova eina Dunojaus intako Pruto upe. Šalies viduryje yra Šedemgradeco aukštumos, kurias iš šiaurės rytų ir pietų supa Karpatai - Transilvanijos Alpės, o iš vakarų Biharo kalnai
Klimatas. Rumunijai būdingos karštos vasaros bei švelnios žiemos, kalnuose ir žemumose temperatūra gali skirtis labai smarkiai. Žiemą (gruodžio - vasario mėn.) temperatūra paprastai svyruoja apie -5˚C - +10˚C dieną. Vasarą temperatūra svyruoja apie 25˚C - 35˚C šilumos.
Gyventojai. 22303552 gyv.
Religija. rytų ortodoksai 86,8%, protestantai 7.5%, Romos katalikai 4.7%, kiti (daugiausia musulmonai) 1%.
Valiuta. Naujoji Rumunijos lėja (RON)
Laikas. Sutampa su Lietuvos laiku, GMT +2.
Istorija. Viduramžiais rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse. Vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Moderni Rumunija atsirado 1859 m. 1877 m. valstybė tapo nepriklausoma. 1881 m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo valstybės teritorija prasisplėtė prijungus Transilvaniją, Bukoviną ir Besarabiją. Rumunija tapo parlamentine demokratija. 1938 m. parlamentas buvo paleistas, įvesta karaliaus diktatūra. Antrajame pasauliniame kare Rumunija buvo Vokietijos sąjungininkė. 1940 m. dalį Rumunijos okupavo Tarybų Sąjunga, dalis šių teritorijų buvo prijungta prie Ukrainos, o iš Besarabijos sukurta Moldavijos TSR (dab. Moldova). Rumunijos kariuomenė dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš TSRS kartu su Vokietija ir kitais jos sąjungininkais. Okupuota Odesos sritis buvo perduota Rumunijos valdymui kaip Transnistrija (Uždnieprė). Po Antrojo pasaulinio karo Rumunija tapo Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančia komunistine valstybe. Komunistinis režimas žlugo 1989 m. nuvertus prezidentą Nikolajė Čaušesku.
Ekonomika. Po sovietų bloko žlugimo 1989-1991 m. Rumunija liko su pramone, kuri neatitiko jos poreikių. 1997 m. vasario mėn. Rumunija pradėjo atstatyti ekonomiką. 2002 ir 2003 m. ekonominis augimas sudarė 4,5 proc. per metus, vidutinis atlyginimas 2003 m. išaugo 2,1 proc. Infliacija sudarė 1,2 proc. per mėnesį. 2003 m. lapkričio mėnesį vidutinė alga sudarė 120 eurų. Iš mineralinių žaliavų pirmąją vietą užima nafta. Jos dideli ištekliai tolydžiai mažėja. Mažesnę vietą užima gamtinės dujos, rudoji anglis, boksitas (aliuminio žaliava), akmens druska, geležies, vario rūda, piritas, cinkas ir t.t. Žemės ūkio mašinos, automobilių įranga bei autobusai yra pagrindiniai pramonės gaminiai.
Šventės. sausio 1 d. Naujieji metai, balandis/gegužė Velykos , gegužės 1 d. Tarptautinė Darbo diena, gruodžio 1 d. Nacionalinė šventė (Susivienijimo diena), Transilvanijos susivienijimas su Rumunija, įvykęs 1918 m. gruodžio 1 d., gruodžio 25/26 d. Kalėdos
Lankytinos vietos.
Transilvanija-legendomis apipintas regionas, savo istorijomis šiandien pritraukiantis daugiausiai turistų. Vadinamoji Drakulos pilis- Brano miestelio ir viso regiono pasididžiavimas. Joje kažkada gyvenęs valdovas- Vladas Tepešas, kuris po įšventinimo į Drakono ordiną, buvo pramintas Drakula ir savo žiaurumu gasdino ne tik priešus, bet ir savo pavaldinius.Pilyje įsikūrusi ekspozicija skirta karalienės Marijos atminimui, tačiau statulėlių ir atvaizdų su drakula pilna visose suvenyrų parduotuvėlėse.
Dar vienas Transilvanijos miestas, galintis pasigirti istorinėmis sąsajomis su Vladu Tepešu (Drakula),- jo gimtinė Sigišoara (Sighisoara). Tai dar XII amžiuje statytas miestelis. Žymiausias miesto pastatas-64 metrų aukščio bokštas su laikrodžiu, kuris valandas ir minutes skaičiuoja nuo 1648 metų. Greta jo- Vlado Tepešo gimtasis namas, kur dabar įsikūręs restoras. Kalvos viršūnėje- bažnyčia.
Netoli Sigišoaros įsikūręs istorinį centrą turintis miestukas- Sibiu. 2007 metais buvęs Europos kultūros sostine, šiandien miestas idealiai sutvarkytas ir restauruotas, saugomas UNESCO. Seniausia miesto bažnyčia mena net 1292 metus. Vienas svarbiasių miesto pastatų- Brukentalio rūmai, kur šiandien įsikūręs Nacionalinis muziejus. Sibiu simbolis- dailus metalinis tiltelis, kuris, pasak legendos sugrius vos tik pajus meluojant ant jo stovintįjį. Senamiesčio širdis- didžioji aikštė su fontanu.
Sinajoje randasi viena gražiasių Rumunijos pilaičių-Pelešo (peles) dvaras. Čia pat galima apžiūrėti ir Pelišorą (Pelisor)- princui Ferdinandui statytą rezidenciją.
Bučedžio (Bucegi) kalnų (Pietų Karpatų dalis) slėnyje randasi Buštenio (Busteni) miestelis. Iš jo keltuvu galima keltis į plokštikalnio viršūnę, nuo kurios, į visas keturias puses , driekiasi pasivaikščiojimo takai.
Transilvanija- Rumunijos Karpatų širdis. Sakoma, kad gražiausias kelias- Tranfagerašo (Transfagarasan)- vingiuoja būtent šių kelių šlaitais. Dažniausiai nuo spalio iki birželio uždarytas dėl sniego, lietaus ir vėjo. Tai aukščiausiai esantis asfaltuotas Rumunijos kelias, kuriuo iš pietinės Karpatų pusės persirisime į šiaurinę.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
