Informacija apie šalis
Norvegija
Oficialus šalies pavadinimas. Norvegijos karalystė
Sostinė. Oslas
Geografinė padėtis. Norvegija yra nepaprastai graži šalis, išvagota ledynų, fiordų ir kalnų. Tai ilga siaura šalis, nutįsusi išilgai Skandinavijos pusiasalio iš šiaurės rytų į pietvakarius. Nuo Danijos ją skiria Skagerako sąsiauris. Norvegija ribojasi su Švedija ir Suomija.
Gyventojai. 4610820 gyv.
Kalba. Norvegų
Religija. Liuteronai 86%
Klimatas. Norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų (~5000 km²), kurie užima apie 1% Norvegijos ploto. Kritulių iškrinta 300-3000 mm per metus.
Valiuta. Norvegijos krona(NOK)
Laikas. -1 valanda pagal Lietuvos laika
Šventės. Konstitucijos diena - gegužės 17d (1814m). Šią dieną daugelis gyventojų išeina į gatves tautiniais drabužiais. Vidurvasario šventė švenčiama deginant laužus paplūdimiuose (birželio 23 d.).
Valgiai. Sunku apibrėžti norvegišką virtuvę, nes ji gana įvairi. Norvegijoje nebuvo aristokratų ar buržuazijos klasių, kurios dažniausiai nulemdavo virtuvės tradicijas kitose šalyse. Dauguma norvegų keliaudami išbando kitų valstybių tradicinius patiekalus ir formuoja savitą virtuvę. Norvegijoje dabar gausu kinų, meksikiečių, indų, korėjų ir kitų tautų virtuvių patiekalus gaminančių restoranų; greito maisto restoranų, kurie populiariausi tarp jaunų žmonių. Internacionalizacijos proceso metu norvegai keitė savo valgymo įpročius. Atokesniuose kaimuose dar išlakytos senosios tradicijos, patiekalai gaminami pagal senus giminės receptus. Norvegijoje vis dar populiarūs tradiciniai patiekalai: fermentuota žuvis (rakfish), rūgštaus pieno sūris (gammelost) ir sūdyto ėriuko šonkauliai (pinnekjØtt).
Žuvis populiari visoje Norvegijoje. Daugelį metų norvegai garsėja žuvų gausa savo šalyje, aplink esančiose jūrose. Žuvies patiekalai labai įvairūs: žuvis rūkoma, džiovinama, sūdoma, marinuojama. Rūkyta lašiša Norvegijoje pigesnė nei salamis.Dauguma patiekalų Norvegijoje valgomi šalti, pavyzdžiui, sumuštiniai su jūros gėrybėmis, silke. Norvegai turi ir nacionalinį sūrį - švelnų Jarlsberg, saldų rudąjį sūrį geitost, ožkų sūrį. Norvegai valgo daug saldumynų: įvairių pyragėlių, vaflių, kitų užkandžių.
Istorija. Pagal archeologinius radinius galima teigti, kad Norvegijoje žmonės gyveno 10 tūkst. m pr. m. e. Šalies istorijoje labiausiai garsėja vikingai, puldinėję Europos žemyną. Vikingų vadas Heraldas suvienijo Norvegiją (apie 900 metus) ir tapo karaliumi. XIII amžiuje iškilo Oslas, kuris tapo valstybės centru . XIV amžiuje Norvegija buvo įtraukta į sąjungą su Danija, kuri tęsėsi 400 metų ir lėmė šalies nuosmūkį. 1814 metais šalį užėmė Švedija ir nepriklausomybė buvo atgauta tik 1905 metais.
Ekonomika. Norvegija - tai sėkmingos, klestinčios kapitalistinės valstybės pavyzdys, kurioje gerai suderinta rinkos ekonomika ir vyriausybės kišimosi į ją politika. Vyriausybė kontroliuoja gyvybiškai svarbiausius sektorius, tokius kaip naftos gavyba. Šalis turtinga gamtos turtų: nafta, hidroenergija, žuvimi, miškais, mineralais. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos. Norvegijos žmonės referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą 1994 m. nusprendė neprisijungti, nepaisant to, šalis nemažai aukoja ES biudžetui.
Kultūra. Literatūra. Norvegai knygas skaito dažniau nei bet kuri kita pasaulio tauta ir šiam malonumui išleidžia apie 500 kronų per metus. 2006 metai yra paskelbti Henriko Ibseno metais, šiais metais švenčiamos 100 metų jo mirties metinės. Ludvig Holberg (1684 - 1754) vadinamas norvegų literatūros tėvu. Vienas iš populiaresnių modernizmo periodo rašytojų - Henrik Wergeland (1808 - 45). Kiti žymūs kūrejai - Henrik Ibsen (1828 - 1906), BjØrnstjerne BjØrnson (1832 - 1910), Nobelio premijos laureatas (1903), novelistas Jonas Lie (1833 - 1908), Alexander Kielland (1849 - 1906), Knut Hamsun (1859 - 1952) ir Sigrid Undset (1882 - 1949). Šiandien žymiausi rašytojai yra Knut Faldbakken, Kjell Askildsen, Roy Jacobsen, HerbjØrg Wassmo ir BjØrg Vik.Teatras. Norvegijos teatro tradicijos yra pakankamai jaunos lyginant su kitomis Europos šalimis. Nežiūrint to, per paskutiniuosius 25 metus teatre vyko staigus augimas. Norvegijoje yra nemažai teatrų: Nacionalinis teatras, Oslo, Bergeno, Rogalando teatrai ir kt. Vienas žinomiausių dramaturgų - Henrik Ibsen, gerai žinomas ir Lietuvoje. Praktiškai bet kuriuo metu rodomas nors vienas spektaklis, pastatytas pagal jo kūrinius, yra rodomas kuriam nors teatre. Tokie kūriniai kaip „Pjeras Giuntas" ar „Lėlių namas" yra žinomi visam pasaulyje. Muzika. Edvard Grieg (1843 - 1907) neginčijamai yra geriausias visų laikų norvegų kompozitorius. Daugeliui yra žinomi jo kūriniai ir koncertai. Dar vieno žymaus menininko, Arne Nordheim (1931), darbai yra puikiai žinomi visame pasaulyje. Norvegija taip pat išugdė nemažai operos žvaigždžių: soprana Kirsten Flagstad (1895 - 1962), vadinama „amžiaus balsu", Ingrid Bjoner, Edith Thallaug, Ragnar Ulfung, Marianne Hirsti ir Knut Skram ir kt. Norvegų pop / roko grupės: Dum Dum Boys, CC Cowboys, Bel Canto ir The September. Pavasarį ir vasarą vyksta džiazo festivaliai. Jie rengiami Haugesund‘e, Molde ir Kongsberg.
Lankytinos vietos.
Lofoteno salos- vins gražiausių pasaulyje. Čia keliautojai gėrisi kalnų ir jūros, gamtos harmonija. Daugumą salų jungia tiltai, į vieną iš jų nutiestas tunelis po vandeniu. Kiekvienas sala kažkuom unikali: viena iš Reinės salų žavi savo dar 1860 m. įkurtu lėlių ir žaislų muziejumi, Reinės žvejų miestelis laikomas viena iš gražiausių vietovių Norvegijoje. Nuo šiauriausios uolietos Lofoteno salyno buveinės atsiveria Arkties vandenyno platybės. Norvegijos sostinė Oslas- ne tik brangiausias pasaulio miestas, bet ir viena iš mažiausių ir ekologiškiausių sostinių. Tai šalies industrinis, kultūrinis centras, turintis svarbiausią šalies uostą. Pažymėjęs 2000 metų sukaktį, miestas gali pasipuikuoti tik šiuolaikinaisi pastatais. Išsaugotos tik senamiesčio liekanos su garsiąja Akešhauso tvirtove, pastatyta XIV a. Kur dabar įkurtas norvegų asipriešinimo muziejus. Aker-Brige- modernus biurų, restoranų, parduotuvių iš stiklo ir akmens kompleksas.Už uosto iškyla Rotušė, už jos, pagrindinėje Karl-Johan gatvėje, stovi nacionalinis teatras, šiek tiek toliau- Norvegijos parlamentas. Muziejų lopšiu vadinamas Bridge pusiasalis, siūlo gausybę muziejų, tokių kaip folkloro muziejus, vikingų laivų muziejus ir daugelis kitų.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
