Informacija apie šalis
Kuba
Oficialus šalies pavadinimas. Kubos Respublika (Kuba) - salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno.
Sostinė. Hanava
Geografinė padėtis. Kuba - didelė, ilga ir siaura šalis, besidriekinati įstrižai Karibų jūros ribų, ji tarsi raktas patekti į Meksikos įlanką. Kubos archipelagas, kurį sudaro Kubos ir Chuventudo salos ir apie 4195 pakrantės smėlio ruožas bei salelės, yra Karibų jūroje, šalia atogrąžų lygiagretės Meksikos įlankos prieigose, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos. Tai pagrindinė - Didžiųjų Antilų sala Karibų jūroje. Kuba yra į pietryčius nuo JAV ir Bahamų, į vakarus nuo Terkso ir Kaikoso salų ir Haičio bei į rytus nuo Meksikos. Kaimanų salos ir Jamaika yra į pietryčius nuo Kubos. Nuo Bahamų salų ją skiria 140 km, Jamaikos - 146 km, Floridos - 180 km, Kankuno - 210 km. Kubos plotas yra 110 922 km². Kubos vardas yra siejamas su indėnų kalbos Taino žodžiu kubanakan, kuris reiškia „vieta centre" . Saloje gyvena 11 milijonų žmonių. Sostinėje Havanoje - apie 3 milijonus gyventojų. Kubos gyventojus sudaro 51% mulatų, 37% baltaodžių, 11% juodaodžių ir 1% kinų. Kuba pasižymi žemu gyventojų prieaugių. Fertiliškumas yra žemiausias visame Vakarų pusrutulyje. Kuboje yra apie 200 upių, bet tik dvi iš jų yra tinkamos laivybai. Cauto, esanti pietuose yra apie 240 km ilgio, turinti 120 km ilgio ruožą tinkantį laivybai. Sagua la Grande, esanti centrinėje dalyje yra naudojama hidroelektrinių ir laivybai tinkami tik trumpi ruožai.
Klimatas. Tropinis.Šalis dažnai vadinama "amžinos vasaros" šalimi.Vidutinė metinė temperatūra - apie 25 º С. Šalčiausias mėnuo - sausis, vidutinė temperatūra 23 º С, o šilčiausias - liepa, vidutinė temperatūra apie 30 º С. Vandens temperatūra - 21-25 º С. Pagal atmosferos kritulių kiekį skiriami 2 sezonai - sausasis ir lietaus. Lietaus sezonas tęsiasigegužės pabaigos iki rugpjūčio mėnesio. Tačiau nereikia galvoti, kad lietūs lyja kiaurą parą ir oras persunktas drėgmę. Lietūs būna dažni ir trumpalaikiai. Rugpjūčio - spalio mėnesiais dažnai kyla uraganai. Sausasis sezonas tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio mėnesio. Tai pats geriausias poilsio sezonas.
Gyventojai. Kuboje gyvena apie 11,4 milijonų žmonių. Dvi pagrindinės etninės grupės: mulatai - 51 % ir europiečiai - 37 %, taip pat afrikiečiai - 11 %, kiniečiai - 1 %
Religija. Kuboje egzistuoja visiška religijos laisvė. Plačiausiai veikia Romos katalikų bažnyčia. Romos katalikai - 95 %.
Valiuta. Kubos pesas yra padalintas į 100 sentavų. Kuboje cirkuliuoja kartu su Kubos konvertuojamuoju pesu. Kaip ir daugumoje socialistinių valstybių, ši valiuta skirta tik Kubos piliečiams. Užsieniečiai naudoja konvertuojamajį pesą.
Laikas. Laiko juosta UTC-5, vasaros laikas UTC-4.
Istorija. 1492 m. Kubą atrado K. Kolumbas. 1512 metais Diego de Valaquez‘as įkuria pirmąjį kubietišką miestą - Baracoa, iki 1515 metų buvo įkurti dar septyni miestai, tarp jų Trinidadas, Santiago de Cuba (1523 m. tapo Kubos sostine), Batabano ir galiausiai Havana (sostinė nuo 1552 m.). 16 a. vid. pradėtos auginti cukranendrės, o joms prižiūrėti buvo atsivežta vergų iš Afrikos, nes darbui trūko vietinių gyventojų. 1700 m. tabakas tapo pagrindine eksporto preke. Taip pat plečiamos cukranendrių plantacijos ir prasideda cukraus pramonė (1848 m. apie 40 procentų kubietiško cukraus nupirko JAV). 1868 10 10 buvo paskelbta Kubos Respublikos nepriklausomybės deklaracija sukilimo metu prieš kolonijinę valdžią. 1868 - 1878 m. vyko išsivadavimo karas, bet nesėkmingai. 1869 metais paskelbta konstitucija ir paskelbta pirmoji nepriklausoma Kubos respublika, tačiau 1898 m. JAV paskelbė karą Ispanijai ir okupavo Kubą. 1902 m. Kuba vėl paskelbta nepriklausoma respublika, o 1906 09 - 1909 01 28 šalį vėl okupuoja JAV. 1924 - 1933 m. šalį valdo diktatorius Machados. 1925 m. Kuboje įkurta komunistų partija ir nacionalinė profsąjunga. 1934 - 1944 m. valdo diktatorius Batista. Nuo 1945 m. Kuba tapo JTO nare. 1956 12 02 Fidelio Kastro būriai išsilaipino Kuboje ir pradėjo partizaninį karą prieš Batistos režimą ir 1958 07 08 užima Havaną. 1959 01 01 sukilėliai vadovaujami F.Kastro nuvertė Batistos vyriausybę. Taigi 1959 02 16 Fidelis Kastro pradėjo vadovauti Kubos vyriausybei. 1962 m. Kubą ištinka krizė. 1970 m. cukraus derliaus rekordas - 8,5 ml tonų. 1980 m. apie 100 000 kubiečių palieka šalį ir persikrausto į JAV. 1991 m. žlugus Sovietų sąjungai Kuba praranda svarbiausius ekonomikos partnerius, ko pasekoje ištinka ekonominė krizė. 1993 m. šalyje vyksta tiesioginiai parlamento rinkimai. 2004 metais po 11 metų pertraukos doleris tampa atsiskaitymo priemone šalia konvertabilaus peso, santykiu 1:1. 2005 m. atnaujinti kontaktai su Europos ambasadomis.
Ekonomika. Kubos ekonomika paremta socialistiniais principais. Šalyje beveik visa ekonomika grindžiama planinės ekonomikos pagrindu. Didžiąją dalį gamybos valdo Kubos Vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, 2000 metais viešajame sektoriuje dirbo 77,5 proc. gyventojų, o privačiame - 22,5 proc., palyginus 1981 m., atitinkamai 91,8 ir 8,2 proc. Kapitalo investicijos Kuboje yra apribotos. Norintys investuoti Kuboje, privalo gauti Kubos Vyriausybės sutikimą. Kubos Vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas ir produktų racionus gyventojams. Kuboje veikia kortelinė maisto produktų paskirstymo sistema. Tokia ekonomikos sistema laikoma neefektyvia. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje žlugus Tarybų Sąjungai, Kuba neteko finansinės paramos. Prieš Tarybų Sąjungos žlugimą, Kuba priklausė nuo Maskvos malonės, nes Kubai Tarybų Sąjunga buvo rinka cukrui, o Tarybų Sąjunga Kubai pastoviai teikė naftą ir kitus energetinius produktus. Žlugus tokiems ekonominiams ryšiams, Kubos ekonomika pateko į krizę. 1992 m. JAV sustiprino prekybos apribojimus su Kuba, todėl stipriai nukrito gyvenimo lygis saloje. Kad sumažintų šalyje kilusį badą, Kubos vyriausybė ėmė vykdyti tam tikras ūkio reformas. Šalyje buvo panaikinti tam tikri apribojimai verslui. Pirmiausiai buvo leista gyventojams patiems sau sukurti darbo vietas (buvo leista kurti tam tikro lygio ekonominius vienetus, panašius į individualias įmones prekyboje ir gamyboje), imta skatinti turizmą ir leista versle naudoti JAV dolerius.
Valgiai. Didžiulę įtaką kubiečių virtuvei padarė tris amžius Kubą valdžiusios Ispanijos virtùvė. Be to, XVI-XVII a. dėl didelio emigrantų antplūdžio iš Italijos, Ispanijos ir Portugalijos smarkiai pasikeitė etninė gyventojų sudėtis. Todėl daugelis kubiečių valgių - užjūrio kilmės. Kaip ir Kubos kalba, kultūra, vyrauja ispaniškas kulinarijos menas. Cukranendrėms, o ne grūdinėms kultūroms auginti įtaką turėjo ispanų, afrikiečių ir Karibų gastronomijos tradicijos. Maistas yra labai maistingas, kaloringas, sunkus ir saldus. Be ispanų, vietinei virtuvei įtaką padarė italai, Azijos kraštai. Daug mažų restoranėlių ir picerijų. Kubiečių virtuvės pagrindą sudaro kepta kiauliena, ryžiai, sezoniniai vaisiai, jūrų gėrybės, daržovės, naminiai desertai. Mėgstamiausi valgiai yra cerdo asado (kiaulienos patiekalas), polo asado (kepta vištiena), kongri - balti ryžiai su pupelėmis. Kaip garnyras dažniausiai patiekiami ryžiai su pupelėmis (moros y christianos), bulvės (malanga) ar bananai (platanos - viena iš bananų rūšių). Tai labai aštrus maistas su dažniausiai vartojamais prieskoniais - raudonaisiais pipirais, alyvomis ir prieskoninėmis daržovėmis - pupelėmis, kukurūzais, manijoku. Kuboje daug valgių iš mėsos (kiauliena, jautiena, triušiena, vištiena). Populiarūs ant grotelių keptos arba keraminiuose indeliuose troškintos mėsos patiekalai. Dažniausiai vartojama mėsa - troškinta kiauliena su aštriais padažais. Mėsa tiekiama su pupelėmis, kukurūzais, manijoku ir valgoma su balta duona. Tradicinis valgis - ryžiais ir juodosiomis pupomis įdarytas kiaulienos kumpis (Roasted Pork Stuffed with Moros).
Šventės. Sausio 1 d. - Išsilaisvinimo diena. Revoliucijos pergalės metinės. Vasario antra pusė - karnavalai. Vasario 24 d. - 1895 m. revoliucijos pradžia. Vasario 28 d. - džiazo šventė Havanoje. Kovo 8 d. - tarptautinė moters diena. Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena. Liepos 25, 26, ir 27 d. - Nacionalinio maištingumo dienos (liepos 26d. minėjimas). Spalio 10 d. - Karų dėl nepriklausomybės pradžios minėjimas. Lapkričio 27 d. - baleto festivalis Havanoje ir muzikos festivalis Varadero kurorte. Gruodžio 7 d. - chorų festivalis Santiago mieste. Karnavalai vyksta: Havanoje ir Santiago de Cuba liepos mėnesį, Matanzas ir Pinar del Rio - rugpjūtį, Varadero - sausio mėnesį.
Kultūra. Švietimas Kuboje yra nemokamas ir privalomas mokslas prasideda sulaukus 9 - ių metų. Kuboje vyrauja tokia pati mokymosi sistema kaip ir Lietuvoje (pradinis, vidurinis, aukštasis išsilavinimas). Studijos yra taip pat nemokamos, tačiau trejus metus po baigimo studentai privalo atlikti socialinę tarnybą. Studijuojančių merginų Kuboje yra didesnė dalis nei kitose lotynų Amerikos šalyse. Šalyje kyla problemų dėl mažo mokytojų skaičiaus, kadangi mokamos labai mažos algos apie 250 kubietiškų pesų (apie 8 eurus) per mėnesį, todėl mieliau yra dirbama turizmo srityje, kur galima užsidirbti daug daugiau. Turizmas Kuboje imtas skatinti XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, siekiant padėti šaliai pakilti iš ekonominės krizės ir sustiprinti šalies ekonomiką. Vos po kelių metų, jau 1996 m. gaunamos konvertuojamos valiutos pajamos iš turizmo viršijo gaunamas pajamas iš cukraus verslo. Per 10 metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 milijono turistų, daugiausiai iš Kanados ir Europos Sąjungos šalių, o pajamos siekė apie 2,1 milijardo JAV dolerių. Toks spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos, tam tikruose sektoriuose, kaip turizmas - liberali laisvos rinkos ekonomika. Muzika. Geriausiai perteikia kubiečių mentalitetą. Šiandien visame pasaulyje žinomi Mambo, Salsa, Rumba, Čia čia čia ritmai ir šokių judesiai, gimė būtent šioje šalyje. Per 2 - ąjį Pasaulinį karą į Kubą persikraustė nemažai pietų ir vidurio Amerikos gyventojų, kurie gana lengvai ir greitai kūrė naujus kubietiškų ritmų ir džiazo mišinius. Šiandien pamažu kubietiški ritmai įsitvirtina ir Europos radijo stočių topuose.
Literatūra. Literatūra Kuboje yra labai svarbi, nes atspindi žmonių mentalitetą, tačiau Europoje ji nėra labai žinoma. Kiekvieną savaitę susirenka literatūros megėjai vietiniuose kultūros namuose ir aptarinėja perskaitytus kūrinius, cituoja įdomiausias mintis ir diskutuoja. Žymiausias Kuboje gyvenęs rašytojas yra E. Hemingvėjus. Menas. Šalyje organizuojama daug meno renginių, tokių kaip baleto festivaliai, plastikos meno bienalės, Lotynų Amerikos muzikos ir filmų festivaliai. Kiekvieną gruodį Havanoje vyksta svarbiausias Lotynų Amerikos kino festivalis „Festival Internacional del Nuevo Cine Latinoamericano", į kurį susirenka filmų mėgėjai iš viso pasaulio, o paskutiniais metais jį pamėgo ir Holivudo žvaigždės.
Lankytinos vietos.
Havana - salsos miestas
Didžiausias Kubos miestas, o taip pat ir sostinė yra Havana, kurioje gyvena apie 2,5 ml. gyventojų. Romantiškame sostinės senamiestyje gausu pastatų ir senų tvirtovių, kurios išlikę nuo ispanų valdymo laikų ir yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Šis miestas bene geriausiai atspindi kolonijinę kultūrą visoje Amerikoje. Besigrožint puošniais namais, nuostabiomis medžių alėjomis, pėsčiųjų takai veda į centrinį parką, kuriame galima ir pailsėti, ir susipažinti su neįprasta gamta. Be muziejų, teatrų, kino teatrų, baleto, naktinis gyvenimas yra taip pat labai aktyvus: ištroškę pramogų gali apsilankyti kazino, kabaretuose, salsos klubuose.
Varadero. Žymiausias ir gražiausias Kubos kurortas - Varadero, nutolęs nuo Havanos 130 km. Kurortas įkurtas ant 20 km. ilgio balto smėlio pajūrio ruožo, kurį skalauja turkio mėlynumo vanduo. Čia yra viskas ko reikia geroms atostogoms: šiltas vanduo maudymuisi, balti paplūdimiai ir didelė gausa laisvalaikio praleidimo būdų, tokių kaip nardymas, būriavimas, vandens slidės, žvejyba, jodinėjimas, keliavimas pėsčiomis. Pakrantėje gausu viešbučių, kavinių, restoranų, naktinių klubų. Daugybė aukštos klasės vilų rodo, kad praeito amžiaus pradžioje čia apsistodavo Amerikos turtingieji. Pvz., DuPont‘o viloje (viena turtingiausių Kubos šeimų) dabar įrengtas restoranas ir golfo klubas „Casa". Supamas nuostabios gamtos, įrengtas idealiai tarp jūros ir palmių, klubas yra vienoje iš gražiausių kurorto vietų. Yra įrengta devynių duobučių (55 doleriai) ir aštuoniolikos duobučių (70 dolerių) laukai, pritaikyti įvairaus lygio žaidėjams. Tačiau šis miestas neatspindi tikrojo Kubos gyvenimo, nes yra pritaikytas labiau turistų reikmėms, nei vietiniams gyventojams, nors čia gyvena tik kubiečiai.
Trinidadas. Trinidadas įkurtas 1513 m. taip pat D. de Valaquez‘o. Tai nuostabaus grožio kolonijinis miestas, kuriame aptiksime cukraus augintojų, vergų ir piratų pėdsakus. Trinidadas dabar skelbiamas UNESCO pasaulio kultūros paveldu. Puošnūs namai, aikštės ir gatvės, kurie buvo anksčiau išliko iki dabar ir yra mažai pakeisti. Turistai šį miestą mėgsta dėl draugiškų vietinių gyventojų, linksmų kubietiškos muzikos vakarėlių ir karnavalų. Lankytinos vietos: Plaza Mayor - viena elegantiškiausių Kubos aikščių, kurioje rasime Iznaga rūmus ir bokštą, turtingiausių Trinidado šeimų apartamentus - Ortiz‘ų ir Brunet‘ų, kurių namuose dabar įkurti muziejai1740 m. pastatytas romantiškas muziejus, kurio ekspozicijoje 19 a. Trinidado aristokratų baldai, meno dirbiniai, papuošalai, skulptūros, Archeologinis muziejus, kuriame galima pamatyti indiškų meno dirbinių, gamtos mokslų muziejus.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
