Maironio g. 13, Kaunas LT-44298
Tel. (8~37) 208000,
Faks. (8~37) 209933,
Mob. (8~619) 99888,
El. paštas: info@travel-oasis.lt
reklaminis_baneris

Informacija apie šalis

Kroatija


Kroatija

 

Oficialus šalies pavadinimas. Kroatijos Respublika

 

Sostinė. Zagrebas

 

Geografinė padėtis. šalis Europoje, šiaurės vakarų Balkanų pussiasalyje, į rytus nuo Adrijos jūros. Šalies kaimynės yra Slovėnija, Vengrija, Serbija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina. Turi jūros siena su Italija. Šalis yra suskirstyta į tris istorines žemes: Istrą, Slavoniją ir Dalmatiją.

 

Klimatas. Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinis žemyninis. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu. Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos

 

Gyventojai. 4494749 gyv.

 

Kalba. Kroatų.

 

Laikas. Lyginant su Lietuva, reikia pridėti vieną valandą.

 

Valiuta. Kroatijos kuna (HRK)

 

Religija. Dauguma gyventojų romos katalikai (88%).

 

Istorija. Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes - Dalmatiją ir Panoniją, 925 m. tapo karalyste. Kroatija priklausė Jugoslavijai , tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra šalis kandidatė į Europos Sąjungą ir NATO.

 

Ekonomika. Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis; derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos ekonomikos pagrindas - lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.

 

Valgiai. Be tradicinių visiems žinomų patiekalų, siūloma paragauti šaltųjų patiekalų, pavyzdžiui: Dalmatijos ar Istrijos prosciutto, Pag ar Lika sūrio, avių sūrio,slovėniško saliamio su paprika,Samoboro ar Zagorje česnakinių dešrelių ir kt. Karštųjų patiekalų meniu priklauso nuo regiono, kuriame esate. Dalmatijoje, Primorje, salose ir Istrijoje pagrindiniai patiekalai gaminami iš jūros gėrybių ir žuvies, mėsos. Kontinentinėje Kroatijos dalyje siūloma didelė įvairovė patiekalų iš mėsos, tam tarpe ir kalakuto, ėriuko, kiaulienos ir kt. Patiekalai ruošiami naudojant alyvų aliejų ir patiekiami su daržovėmis. Į daugelį kroatiškų patiekalų įeina sūris. Kroatijoje mėgstami grilyje ar ant iešmų kepti mėsos, paukštienos patiekalai. Kroatijoje daug vynuogynų, todėl vynų įvairovė čia didžiulė. Populiarūs raudonieji vynai: Teran, Merlot, Cabernet, Opolo, Plavac, Dinga?, Postup; baltieji: Malvazija, Pošip, Pinot, Kujundžuša, Žlahtina, Muškat. Iš stipriųjų gėrimų kroatai labiausiai mėgsta įvairias brendžio rūšis: slyvų, vaistažolių, vynuogių ir kt.

 

 

Šventės. Naujieji metai sausio 1 d., Trys karaliai sausio 6 d., Velykų sekmadienis data kilnojama, Velykų pirmadienis, Darbo žmonių diena gegužės 1 d., Pergalės prieš fašizmą diena birželio 22 d, . Valstybingumo diena liepos 25 d., Pergalės ir nacionalinė padėkos diena rugpjūčio 5 d., Žolinė rugpjūčio 15 d., Nepriklausomybės diena spalio 8 d., Visų šventųjų diena lapkričio 1 d. ,Kalėdos gruodžio 25 d., Bokso diena gruodžio 26 d.

 

Lankytinos vietos. Mėlynasis" ir „Raudonasis" ežeras , Biokovo kalnai , Brač sala , Dubrovnikas, Istrija: Pula-Rovinis-Motovunas , KRK sala , Makarska Rivjiera , Plitvice nacionalinis parkas , Raftingas , Splitas.

 

Kultūra. Dvidešimto amžiaus skulptorius Ivan Mestrovic yra pasididžiavimo vertas Kroatijos menininkas. Jo darbus galima pamatyti įvairių miestų ir kurortų aikštėse visoje šalyje. Šis skulptorius taip pat yra suprojektavęs Kroatijos istorijos muziejų Zagrebe. Kroatijos literatūros istorija siekia XVI amžių, kuomet kūrė žymus dramaturgas Marin Drzic. XX amžiaus novelistas, dramaturgas ir poetas Miroslav Krleza parašė sagą apie to meto Kroatijos gyvenimą.Kroatijos folkloro muzika yra įvairių stilių derinys. Kolo, slavų šokis, yra akomponuojamas romėnų stiliaus smuikininkų ir kroatiškų būgnų. Daugiausia kroatų yra Romos katalikai, tačiau visi šalyje gyvenantys serbai yra Rytų ortodoksai. Pagal tikėjimų doktrinas, ortodoksų šventikai gali vesti. Po Jugoslavijos komunistų režimo, Romos katalikų tikėjimas sugrįžta ir daugelis bažnyčių sekmadieniais yra gausiai lankomos. Musulmonai sudaro iki 1 procento gyventojų ir protestantai - 0,4 procento. Žydų šalyje labai mažai.

 

 

 



Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt


© 2009 Travel Oasis, visos teisės saugomos.