Informacija apie šalis
Kenija
Oficialus šalies pavadinimas. Kenijos Respublika (Kenija).
Sostinė. Nairobis.
Geografinė padėtis. Kenija - valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija, Somaliu, Sudanu, Tanzanija, Uganda ir Indijos vandenynu.
Gyventojai. 34707817 mln. gyventojų. Kenija pasižymi didele etnine įvairove, bet tik 1% gyventojų yra kilę ne iš Afrikos. Didžioji populiacijos dalis kalba ir angliškai, ir svahilių kalba. Taip pat didelis gyventojų procentas kalba savo genties kalba.
Valiuta. Kenijos šilingas.
Laikas. Laiko juosta - UTC +3, vasaros laikas - nėra.
Ekonomika. Didelė dauguma Kenijos gyventojų susitelkusi žemės ūkyje. Auginami kokosai, ananasai, kišju riešutai, medvilnė, cukranendrės, kava, arbata, sizalis, skaistenis, kukurūzai, kviečiai. Daugiausia šalies ploto užima dykuma, kurioje ganoma daug galvijų. Kenija taip pat parduoda kiaušinius, pieno produktus, kiaulieną, naminius paukščius. Šalis taip pat gamina plastiką, baldus, cigaretes, odą, tekstilės produktus, perdirbtą naftą, maisto produktus, cementą, gaminius iš metalo. Ekonomikos augimas yra varžomas korupcijos, hidroelektrinių, bei jų energijos trūkumo.
Pagrindinės iškasenos yra klinčių, sodos pelenai, auksas, druska, titanas. Kenija traukia turistus savo paplūdimiais, įvairia laukine gyvūnija, kuri yra saugoma Tsavo nacionaliniame parke. Kenijos pagrindiniai eksporto produktai yra arbata, bei kava. Importuojami įvairūs mechanizmai, transporto įranga, plataus vartojimo prekės, nafta, bei jos produktai. Pagrindiniai mainų partneriai yra Didžioji Britanija, Uganda, Tanzanija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Kenijos populiacijos augimas lenkia ekonomikos augimą. Tai lemia didelį biudžeto trūkumą bei nedarbą.
Klimatas. Kenijos klimatas priskirtinas sausų tarpui, virš 75% jos ploto yra klasifikuojamas kaip sausringas ar pusiau sausringas, ir tik 20% ploto yra tinkamas žemės ūkio kultūrų auginimui. Šalies viduje liūtys ir temperatūros yra artimai susiję su dideliais drėgmės ir sauso oro pokyčiais, sąlygotais vietinės topografijos ypatybių. Pakrantės klimatas yra šiltas ir drėgnas, centrinėje aukštikalnių zonoje yra vėsu ir drėgna, o šiaurinėje ir rytinėje dalyse yra sausa ir karšta. Kenijai būdingos stiprios sezoninės liūtys, kurių trukmė ir laipsnis įvairuoja pagal vietovę kiekvienais metais. Sąlyginai drėgna pakrantės zona kasmet gauna 1000mm lietaus kasmet. Daugiausia kritulių Kenijoje iškrenta nuo balandžio iki iki liepos mėnesio kaip pietryčių musoninių vėjų pasekmė. Ties Viktorijos ežeru taip pat yra gana didelė drėgmė dėl jį supančių aukštuminių vietovių bei šlaitų. Čia kritulius atneša drėgni vakarų vėjai, susiformuojantys virš Atlanto vandenyno ir Kongo baseino.
Šiek tiek tolėliau nuo pakrantės, į vakarinę šalies pusę, klimatas drėgnas, oro temperatūra siekia +23C, centrinėje Kenijos dalyje oro temperatūra yra +17C-+21C. Ši virš jūros lygio 1000m. iškilusi vietovė dar didžiuojasi „amžinojo pavasario šalies" pavadinimu dėl savo švelnių oro sąlygų. Šiaurinėje dalyje yra itin sausa ir karšta, čia termometro stulpelis pakyla iki +26C vidutinės temperatūros. Apie 4800metrų virš jūros lygio kalnuose pastoviai laikosi sniegas, todėl Kenija yra tikra kontrastų šalis, kurioje keliautojas, esantis karšto klimato srityje gali gėrėtis didingais sniegu padengtų kalnų viršūnių vaizdais.
Religija. Didžioji dalis Kenijos gyventojų yra krikščionys. 45% laiko save protestantais, 33% - Romos katalikais. Taip pat apie 10% gyventojų yra musulmonai ir dar 10% yra vietinių religijų atstovai. Tiesa, skirtingi religijų paplitimo apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis. Pavyzdžiui, pasak kai kurių šaltinių, musulmonai sudaro nuo 20% iki 45% Kenijos populiacijos.
60% musulmonų populiacijos gyvena Pakrantės provincijoje, kur jie sudaro 50% vietinės populiacijos. Vakarinėje Pakrantės provincijos dalyje vyrauja krikščionybė. Šiaurinėje Rytų provincijos dalyje gyvena 10% šalies musulmonų ir ten jie sudaro daugumą. Neskaitant nedidelės somaliečių populiacijos Nairobyje, likusioje valstybės dalyje dominuoja krikščionybė.
Valgiai. Šios šalies virtuvėje galima paskanauti ne tik įvairių patiekalų, paruoštų iš naminių ar laukinių gyvūnų mėsos, bet ir išmėginti vegetarišką kulinarijos pusę. Vegetariškas maistas šioje šalyje labai paplitęs. Ugali - tai tradicinis šalies patiekalas, ruošiamasiš kukurūzų miltų bei vandens. Tokiu pačiu patiekalu mėgaujasi ir Tanzanijos gyventojai. Githeri - kukurūzų ir pupelių troškinys. Patiekalas labai populiarus tarp Kikuyu etninės grupės gyventojų. Mukimo - kukurūzų ir pupelių troškinys, pagardinamas bulvėmis arba bananais. Wali - ryžių patiekalas, paprastai verdamas su kokoso pienu. Samosas - pyragaitis su pikantišku įdaru, pagamintu iš bulvių, virtų kiaušinių, įvairių prieskonių, aitriųjų paprikų. Originalus patiekalas priklauso indiškai kulinarijai. Dengu - dar vienas vegetariškas skanėstas. Tai avinžirnių padažas, patiekiamas prie troškintų bananų, bulvių, ryžių ar ugali duonelės. Kunde - pakepintas pupelių ir pomidorų troškinys, paskanintas žemės riešutų sviestu arba tiesiog trintais riešutais, pipirais, svogūnais. Patiekiamas su ryžiais.
Šventės. Sausio 1 d. - Naujieji Metai; Gegužės 1 d. - Darbo diena; Birželio 1 d. - Madarakos diena; Spalio 10 d. - Moi deina; Spalio 20 d. - Kenijos gyventojų diena; Gruodžio 12 d. - Jamburi diena; Gruodžio 25 d. - Kalėdų diena; Gruodžio 26 d. - Boksingo diena.
Nepastovios datos: Vasaris-kovas - Idd It Fitr musulmonų festivalis, kuris reiškia Ramadano pabaigą. Kovas-balandis - Gerasis Penktadienis ir Velykų Pirmadienis.
Lankytinos vietos.
Naivašos (Naivasha) ežeras.
Naivašos ežeras - tai gražus gėlavandenis ežeras, aplink kurį auga tankūs papiruso krūmynai. Skersai ežeras yra maždaug 13 kilometrų, tačiau jis gana seklus, vidutinis vandens gylis penki metrai. Ežero plotas stipriai kinta priklausomai nuo kritulių, ir vidutiniškai svyruoja tarp 114 ir 991 kv. km.Dėl popietinių vėjų ir audrų ežeras iš ramaus staiga gali tapti audringu ir labai banguotu. Dėl šios priežasties vietiniai masajai pavadino ežerą Nai'posha, kas reiškia audringas vanduo, vėliau britai šį pavadinimą iškraipė į Naivašą.Vokiečių gamtininkas Gustavas Fišeris (Gustav Fischer) buvo pirmasis baltasis žmogus spėjęs pamatęs ežerą 1883 metų gegužės 11 dieną, prieš tai kai masajai nuvijo jį ir jo 300 žmonių karavaną atgal į pakrantę. Jau nuo tada ežeras apibūdinamas kaip "paukščių knibždėlynas", nes čia stulbinanti tiek vandens, tiek žemės paukščių įvairovė, tik per vieną apsilankymą galima pamatyti daugiau kaip 340 paukščių rūšių. Naivaša garsėja esanti pasaulinio lygio paukščių stebėjimo vieta.Ežeras ir jo apylinkės turtingi gamtos dovanomis, dėl derlingo dirvožemio ir pakankamo vandens kiekio šis kraštas tapo vienu iš pirmaujančių žemdirbystės rajonų Kenijoje. Didžiąją ežero dalį supa geltonžievių akacijų (Acacia Xanthophlea), dar vadinamų geltonosios karštligės medžiais, miškai. Ežero vanduo į šias pakrantes pritraukia labai daug laukinių gyvūnų. Akacijų paunksnėje vaikštinėja žirafos, ežero seklumose braidžioja buivolai, nuo medžių viršūnių šūkauja kolobai, o didžiulė begemotų populiacija kiauras dienas miega ežero pakrantėse. Verta patyrinėti visą vietovę aplink ežerą. Netoliese yra du mažesni ežerai: Oloidienas (Oloidien) ir Sonačis (Sonachi) - krateryje susiformavęs skaisčiai žalias ežeras.
Nakuru ežeras.
Prie šio ežero išvysite įspūdingą laukinę gamtą: kiek akis mato, kraštovaizdis pilnas nuostabių rausvųjų flamingų.Kada sąlygos yra tinkamos, nuo vieno iki dviejų milijonų mažųjų ir didžiųjų flamingų kartu su dešimtimis tūkstančių kitų paukščių ieško maisto palei seklaus sodos ežero krantus. Geriausia juos stebėti nuo stačios Babuino uolos (Baboon Cliff ), kur atsiveria vienas iš geriausiai pažystamų Kenijos gamtos vaizdų. Tūkstančiai flamingų subūrę gausiais pulkais tarsi įrėmina šį ežerą. Vandens paviršių uždengia rausvas gyvybe pulsuojantis šydas, toks flamingų vaizdas, iš tiesų, gniaužiantis kvapą. Nakuru didžiuojasi ne tik flamingais. Tai vienas iš pagrindinių Kenijos nacionalinių parkų ir labai svarbus raganosių draustinis. Čia gyvena tiek baltieji, tiek juodieji raganosiai, juos dažnai galima išvysti besiilsinčius po ežero pakrantėje augančiomis akacijomis.Parke gausbė laukinių paukščių ir žvėrių: didžiulės kaimenės vandens ožių, zebrų, buivolų, nykstančias Rotšildo žirafas ir kitus gyvūnus. Čia taip pat turėsite vieną iš geriausių galimybių Kenijoje pamatyti leopardą bei čia gyvenančius kelis liūtų būrius. Nakuru ežerą supanti akacijomis apaugusi savana nuostabi jau savaime, be to ši vieta ypač tinkama stebėti laukinius gyvūnus.
Viktorijos ežeras.
Viktorijos ežeras - tai Afrikos žemyno širdis, iš jo išteka didingiausia žemyno upė - Nilas. Šiame neaprėpiamame vandens telkinyje gausu žuvų, tviskančių švairiaspalvių ciklidų guotų bei didžiulių Nilo ešerių.Viktorijos ežero pakrantėse gyvenančios luo genties žmonės yra ir žemdirbiai, ir išmanantys žvejai. Ši tautelė pritaikė ir iki šių dienų naudoja tokią valtelę, kurios pirmtake buvo dvidešimto amžiaus pradžioje arabų prekiautojų vergais naudota tradicinė vienastiebė trikampiaburė valtis.
Masai Maros nacionalinis parkas.
Kalvotos pievos ir plačios atviros savanos paverčia Masai Marą tikrais beribiais tyrlaukiais, kurie atrodo egzistuoja tik Holivudo filmuose. Bet ji tikra ir čia pat: patirkite įstabios Kenijos laukinės gamtos dvasią per safario atostogas Masai Maros draustinyje, kur žemė pulsuoja pirmaprade energija, o pagrindinę vietą užima daugybė nuostabiausių gyvūnų.Šios teritorijos tradiciškai laikomos masajų genties - klajoklių išsaugojusių tradicinį gyvenimo būdą, kuriems yra leista čia ganyti savo galvijus - žemėmis. Masajai yra absoliučiai nepriklausoma gentis tebevertinanti tradicijas bei ritualus kaip neatsiejamą savo kasdienio gyvenimo dalį. Tradiciškai masajai labai retai medžioja, o harmoninga būtis ir santarvė su laukiniais gyvūnais yra svarbi jų tikėjimo dalis. Liūtai ir antilopės gnu jų kultūros tikėjime atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį kaip ir jų pačių galvijų kaimenės. Toks unikalus žmogaus ir laukinės gamtos sugyvenimas paverčia masajų kraštą vienu unikaliausių laukinės gamtos regionu pasaulyje.Parko teritorija apima miškais apaugusių Maros ir Taleko upių krantus, akacijų miškus ir bekraštę savaną. Šiuose skirtinguose arealuose gyvena nepaprastai daug įvairiausių laukinių gyvūnų.Akacijų miškuose gausu paukščių ir beždžionių. Didžiulėje Masijaros pelkėje tinginiauja drambliai ir buivolai. Maros ir Taleko upės knibžda nuo begemotų ir krokodilų. Čia dažnai galima pamatyti liūtų, leopardų, gepardų, zebrų, žirafų, šakalų, topių, gazelių bei impalų.Kasmet Maroje stebimas įspūdingiausias laukinės gamtos reginys: didžioji antilopių gnu migracija prasidedanti Serengečio nacionaliniame parke. Nuo liepos iki spalio mėnesio viltis, kad šiaurėje lyja, todėl ten gausiai želia žolė, į vieną didžiulę bandą suvienija daugiau kaip 1,3 milijono antilopių gnu. Maros draustinio sienos kirtimas, iš tiesų, nepaprastai įspūdingas reginys: kiek tik akys aprėpia per visą horizontą nusidriekia pirmyn besiveržianti antilopių jūra.
Samburu nacionalinis draustinis.
Samburu nacionalinis parkas yra įsikūręs karštame ir sausringame šiaurės Kenijos regione, už 325 km nuo Nairobio. Parkas užima 165 kvadratinių kilometrų teritoriją. Pirmas dalykas, kurį pastebėsite safaryje po Samburu parką, tas, kad šio parko gamta labai skiriasi nuo kitų Kenijos parkų. Jisai nėra labai gerai žinomas, todėl ir žmonių čia žymiai mažiau negu kituose Kenijos draustiniuose. Samburu nacionalinis parkas įsikūręs ant Evaso Ngiro (Ewaso Ngiro) upės krantų, sausringose šiaurinės Kenijos platybėse. Tai labai sausa ir karšta sritis, kuriai būdingas sausringas kalvų ir lygumų kraštovaizdis. Evaso Ngiro upė - tai tikras šios vietos gyvybinių jėgų šaltinis, ypač sausuoju metų laikotarpiu, kada upės vanduo dar labiau traukia laukinius gyvūnus, kaip ir ūksmingi medžių šešėliai.Draustinyje gyvena nemažai gyvūnų rūšių, kurios retai kur dar sutinkamos, pavyzdžiui: dykuminiai zebrai, tinklinės (arba Somalio)žirafos, Somalio stručiai, žirafinės gazelės ir Rytų Afrikos oriksai, - visi šie gyvūnai sutinkami tik į šiaurę nuo pusiaujo. Samburu parke gyvena ir milžiniškos dramblių kaimenės. Pasidairykite žirafinių gazelių - keistos, tačiau išskirtinai atrodančios, gazelės turi ilgus kaklus, o ėsdamos atsistoja ant užpakalinių kojų.Iš dalies dėl žolės stygiaus čia gana lengva pamatyti liūtų, leopardų, gepardų, buivolų ir vandens ožių. O krokodilų ir begemotų gausu iš esmės kiekviename Evaso upės vingyje. Patys samburai yra piemenys, ganantys kupranugarius ir ožkas, todėl juos dažnai galima sutikti draustinio pakraščiuose vedančius savo gyvulius prie vandens. Paukščių stebėtojų čia laukia apie 365 užregistruotų paukščių rūšių, ypač didelė gausa ir įvairove prie upės. Kitame jos krante įsikūręs Bufalo springs nacionalinis draustinis (Buffalo Springs National Reserve). Abu parkus jungia tiltas, ir turizmo kompanijos dažnai siūlo pamatyti juos kartu. Netoliese įsikūręs pelkėtaa Šabos nacionalinis draustinis (Shaba National Reserve).
Ambozelio (Amboseli) nacionalinis parka.
Ambozelis garsėja savo dramblių populiacija ir didžiulėmis šių gyvūnų kaimenėmis, įskaitant didžiuliuose bei vešliuose pelkynuose įsibridusius besipuikuojančius įspūdingomis iltimis dramblius. Tačiau pats įspūdingiausias šio parko milžinas - tai Kilimandžaro kalnas. Aukščiausias Afrikos kalnas stūkso čia pat už sienos Tanzanijoje, tačiau patys įspūdingiausi vaizdai su snieguota viršūne matomi būtent iš Ambozelio parko. Ankstyvieji aušros spinduliai nudažo kalną tamsiu purpuru, o sniegą - neįtikėtina rožine spalva. Kilimandžaro, išnyrančio virš Ambozelio lygumomis einančių dramblių kaimenių, vaizdas - tai amžinas Afrikos paveikslas.Ambozelis apima penkis pagrindinius laukinės gamtos arealus ir dar paprastai išdžiūvusį ežero - Ambozelio ežero - dugną. Tai yra atviros lygumos, platūs geltonžievių akacijų miškai, uolėtos, lava nusėtos ir spygliuotais krūmokšniais apaugusios vietos, pelkynai ir balos, o vakariniame draustinio gale, virš Namangos, į 2 760 m aukštį kyla Ol Doinijo Oroko (Ol Doinyo Orok) kalnų masyvas, kurio didžioji dalis dar zoologiškai neištirta. Peizažo pietinėje pusėje dominuoja spindinti ir didinga snieguota Kilimandžaro viršūnė.
Ambozelis garsėja didžiaisiais laukiniais gyvūnais - labiausiai vilioja drambliai, liūtai, gepardai, masajų žirafos ir buivolai - bei stulbinančiu kraštovaizdžio grožiu. Čia įprasta matyti zebrus, kanas, karvines antilopes, baltabarzdes gnu, vandeninius ožius, Tomsono ir Granto gazeles bei impalas. Dėl septyniasdešimtųjų metų viduryje siautėjusio brakonieriavimo juodieji raganosiai gana reti, tačiau retkarčiais galima ir juos pamatyti.Sausais krūmynais apaugusiose vietose galima pamatyti dvi įdomias antilopių rūšis: ilgakaklę žirafinę antilopę ir karčiaausį oriksą. Be to, parke gausu smulkesnių gyvūnų, tokių kaip juodaveidės žaliosios markatos ir geltonieji babuinai, juodnugariai šakalai, dėmėtosios hienos ir didžiaausės lapės, kurias dažnai galima pamatyti besišildančias saulėje priešais savo urvus.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
