Informacija apie šalis
Japonija
Dažnam europiečiui Japonija tėra tolima Azijos valstybė, gaminanti patikimus automobilius, televizorius ir dažnai kenčianti nuo žemės drebėjimų. Tačiau Tekančios saulės šalis turi kai ką daugiau nei išvystytą pramonę. Japonija - tai turtinga istorija, pribloškiantis šiuolaikiškas menas ir technologijos, pasakos ir legendos.
Senoji Japonijos sostinė Kiotas pelnytai vadinama Japonijos muziejumi. Kiotas garsėja šventyklomis ir japoniškais sodais. Senasis miestas tik per stebuklą išvengė bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Norint aplankyti 1650 budistų šventyklų, 400 sintoistų šventovių ir 60 sodų, Kiote reikėtų praleisti mažiausiai savaitę. Kioto šiaurinėje dalyje yra klasikinis turistinis kelias, vedantis nuo Sidabrinio paviljono iki Nanzenji šventyklos. Jis vadinamas „filosofijos keliu", nes vienuoliai iš aplinkinių šventyklų ateidavo čia medituoti. Šventyklas supa japoniški sodai. Juose sukurtas daugiau ar mažiau stilizuotas gamtovaizdis. Japoniškas sodas niekada nebūna simetriškas, jame nesodinamos gėlės.
Kioto Giono rajone yra geišų kvartalas. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos geišų Japonijoje nuolat mažėja. Gione jų tėra apie 140, iš jų dvidešimt yra vadinamosios maiko - mokinės. Ši veikla nebepopuliari, nes merginos, mokydamosi geišų mokykloje, praranda laisvę. Jos griežtai kontroliuojamos, skaitomi net jų laiškai. Užsieniečiams praleisti vakarą su geiša nėra paprasta - reikia turėti rekomendacijas.
Japonija - viena labiausiai pasaulyje apgyvendintų šalių. Jos sostinę Tokiją ir kaimynystėje esančią Jokohamą galima pavadinti tikru žmonių skruzdėlynu. Čia gyvena kas dešimtas Japonijos gyventojas. Mieste labai ankšta, bet japonai prie to įpratę. Sąlyginai Tokiją galima suskirstyti į dvi dalis: aukštutinę ir žemutinę. Aukštutinė - tai gyvenamieji masyvai, o žemutinė - verslo ir prekybos rajonas. Nei šventyklos, nei egzotiškos pagodos nesušvelnina griežtos betono logikos. Tokijas yra miestas, kuris tik po kurio laiko atveria širdį. Kad atrastum miestą, tenka priprasti prie fantastiško kelių ir tiltų rezginio, beprotiško judėjimo ir minios.
Žymioji prekybinė Tokijo gatvė - Gindza - sudaro prabangios, įnoringai papuoštos vitrinos įspūdį. Gin reiškia „sidabras", dza - „amatininkų gildija". Toje miesto dalyje XVII - XVIII a. gyveno juvelyrai, buvo pinigų kalykla. Japonai juokauja, kad anksčiau Gindza buvo vieta, kur darydavo pinigus, dabar tapo vieta, kur jie išleidžiami. Šiame rajone daug parduotuvių, parduodančių perlus.
Tokijuje būtina ankstų rytą nuvykti į didžiausią pasaulyje žuvų turgų Tsukiji. Suvenyrų galima nusipirkti Asakusoje, senajame mieste. Turistai mielai perka lėlę Darumą - išminties simbolį. Ji yra be kojų ir be rankų, tai - paprasčiausias rutulys, vienuolio Bodhidarmos atvaizdas. Sakoma, kad Daruma taip intensyviai ir dažnai medituodavo, kad atrofavosi jo rankos ir kojos.
Didelėmis kainomis garsėjančioje Japonijoje galima ir nebrangiai pavakarieniauti. Jei prie restorano durų kabo didžiulis raudonas žibintas, ten nebrangiai ir skaniai pavalgysite. Jei prie įėjimo kabo užuolaidos, užeiga atidaryta. Restoranai, kavinės net ir didžiuosiuose miestuose beveik visi uždaromi dešimtą valandą vakaro.
Kaip ir kitose Azijos šalyse, ryžiai yra pagrindinis japonų valgis. Antras labiausiai vartojamas vietinis produktas - žuvis, kurią japonai valgo žalią arba keptą. Mėsa yra labai brangi ir sudaro nežymią mitybos raciono dalį. Japoniški valgiai užgeriami alumi, sake arba žalia arbata, kuri paprastai patiekiama nemokamai.
Nuvykę į Japoniją jūs iš karto tapsite gaidzinu, tai yra užsieniečiu. Kad iš paprasto gaidzino nepavirstumėte į bakagaidziną (tai reiškia „kvailas užsienietis"), reikia žinoti vietos papročius. Jokiu būdu negalima su batais lipti ant šiaudinio demblio - tatamio. Vietoj rankos padavimo sveikinantis Japonijoje nusilenkiama. Labiausiai Japonijoje vertinamas mandagumas.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
