Informacija apie šalis
Graikija
Oficialus šalies pavadinimas. Graikijos Respublika
Sostinė. Atėnai
Gyventojai. 10688058 gyv.
Valiuta. Euras (€)
Laikas. UTC +2
Istorija. Graikijos istorijoje galima išskirti bent du ryškius jos kultūros klestėjimo laikotarpius. Pirmasis - tai antikinė Graikija, gyvavusi iki jos prijungimo prie Romos imperijos 146 m. pr. Kr., antrasis - nuo 395 m. pr. Kr., kai Romos imperija suskilo į Rytų ir Vakarų imperijas, iki 1453 m., kai Rytų, arba Bizantijos, imperiją galutinai užkariavo turkai osmanai. Galiausiai naujoji Graikijos valstybės istorija skaičiuojama nuo jos išsivadavimo iš Turkijos jungo 1830m. Antikinė Graikija buvo sudaryta iš dviejų didelių Atėnų ir Peloponeso politinių-karinių sąjungų, kurios ėmė varžytis dėl dominavimo. Peloponeso karas (431 - 404 m. pr. Kr.) buvo senovės Graikijos civilizacijos žlugimo pradžia. Galiausiai Graikija susivienijo su Makedonija. Jos karalius Aleksandras sujungė graikų ir persų žemes, tačiau ši imperija nebuvo ilgaamžė - po Aleksandro mirties ji suskilo, o 146 m. pr. Kr. ją nugalėjo romėnai. Romėnams nukariavus Makedoniją, Graikija tapo Romos imperijos provincija. Taip baigėsi antikinė Graikijos istorija. Nors 395 m. pr. Kr. suskilus Romos imperijai Graikija tapo Rytų imperijos provincija, tai reiškė, kad vėl susidarė palankios sąlygos atsigauti ir suklestėti graikų civilizacijai. Graikų kalba tapo imperatoriaus ir jo valdinių kalba, tiktai antikinę pagoniškąją Graikijos kultūrą dabar pakeitė krikščioniškoji Bizantijos kultūra, kurios centras buvo Konstantinopolis. Ilgainiui ir Bizantija ėmė silpti, o 1453 m. Konstantinopolis buvo užimtas turkų. Bizantijos imperija nustojo egzistuoti. Šiuolaikinės naujosios Graikijos istorija prasideda 1830 m., kai vos ne po 400 metų nelaisvės graikams, remiamiems didžiųjų Europos valstybių, pavyko iškovoti nepriklausomybę.1952 m. Graikija buvo priimta į NATO, o 1981 m. tapo Europos Bendrijos nare.
Ekonomika. Graikija - agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis. Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą - eurą. Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.
Geografiė padėtis. Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Makedonija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose - Viduržemio, rytuose - Egėjo jūros. Pakrantės ilgis net 13 679 km.
Klimatas. Šaliai būdingos nešaltos ir drėgnos žiemos, karštos ir drėgnos vasaros. Pietinėse pakrantėse maudytis galima nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai patys šilčiausi, oras įkaista iki 40 laipsnių šilumos. Lietingasis sezonas prasideda spalio viduryje ir tęsiasi iki vasario mėnesio.
Kalba. Valstybinė alba- graikų.
Religija. Didžioji dalis gyventojų- ortodoksai (98%).
Valgiai. Tai visų pirma tradicijos, o po to alyvuogės, fetos sūris, vynas, o taip pat daug vaisių, jūros gėrybių ir mėsa. Valgymas graikų gyvenime užima labai svarbią vietą. Jiems tai ir poilsis, ir bendravimas. Mėgėjams skaniai ir sočiai pavalgyti Graikija - tikras rojus. Čia rasite daugybę restoranų, tavernų, kavinių. Jei norėsite paragauti tikro graikiško maisto, rinkitės tas įstaigas, kurias lanko patys graikai. Esate kavos mėgėjas, būtinai užsukite jos paragauti. Graikiška kava paduodama mažuose puodeliuose kartu su stikline šalto vandens (jokiu būdu nepavadinkite jos turkiška, nors ji visiškai tokia pat). Norite nebrangiai ir skaniai pavalgyti, rinkitės taverną, kuri Jums siūlo platų patiekalų iš mėsos, žuvies ir daržovių pasirinkimą: muosak - baklažanas, bulvės, mėsos faršas ir bešamelio padažas, stiffado - guliašas su svogūnais, arni psito - ant grilio kepta aviena, būtinai paragaukite graikiškų salotų, pagamintų iš agurkų, pomidorų, svogūnų, fetos sūrio ir alyvuogių.
Šventės. Graikų šventės dažnai yra susijusios su vyno darymu, kurios neapsieina irbe liaudiškų šokių beigausių vaišių. Nuovasario iki kovo mėn., tai yra 3 savaites iki gavėnios,yra karnavalų sezonas.
Lankomiausios vietos:
Patrai, tai trečias pagal dydį Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje šalies dalyje. Vartai į Europą, svarbių komercijos kelių sankryža. Miestas išsidėstęs trikmapio forma ir turi tris pagrindines archeologinės vertės vietoves, tokias kaip Antikinius Delfus šiauėje, Epidauro pietryčiuose ir Olimpijos pietvakariuose. Šiandien miestas labiausiai žinomas dėl savo nuolat veikiančio uosto, keltų. Neoklasikiniai pastatai, bažnyčios, muziejai, parduotuvės, barai ir nuolat gyvybingos gatvės, tiesiog traukte traukia turistus.
Legendiniai Delfai yra antroje vietoje po Akropolio lankomiausia vieta Graikijoje.
Atėnai ir jų vaizdingoji pakrantė Tai ideliausia ekskursija norint pamatyti Atėnų žymiausius objektus. Čia galima pamatyti natūralią gynybinę Akropolio tvirtovę. Pakrantėje galima išvysti Poseidono šventyklą, stovinčią maždaug 200 pėdų aukštyje virš jūros ant stataus skardžio. Atėnai. Ierápetra
•· Ágios Nikólaos •· Malis •· Adelianos Kampos •· Gortys
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
