Informacija apie šalis
Egiptas
Oficialus šalies pavadinimas. Egipto Arabų Respublika.
Sostinė. Kairas
Geografinė padėtis. Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas. Sienų ilgis: 2689 km. Pakrantės ilgis: 2450 km. Plotas. 1 001 450 km²
Klimatas. Tropinis, šiaurinėje šalies dalyje - subtropinis. Maudymosi sezonas Egipte - visus metus: vandens temperatūra žiemą +20, vasarą sušyla iki +30. Karščiausias laikotarpis: liepa ir rugpjūtis, karštis atslūgsta spalio mėn.
Gyventojai. Egipte gyvena apie 79 mln. gyventojų. Religija. 90% Egipto gyventojų yra musulmonai. Dauguma likusiųjų - krikščionys koptai.
Valiuta. Vietinė valiuta - Egipto svaras.
Laikas. Egiptas lenkia mūsų laiką 1 val. (kai Kaire - vidurdienis, Vilniuje - 11 val. ryto).
Ekonomika. Ypač svarbus vaidmuo šalies ekonomikoje tenka turizmui. Šalį kasmet aplanko apie 7 mln. užsienio turistų, iš kurių Egiptas gauna apie 10 mlrd. JAV dolerių pajamų. Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Dėkingas klimatas leidžia Egiptui pateikti žemės ūkio produktus Europos ir kitoms rinkoms ne sezono metu. Todėl žemdirbiai raginami pradėti auginti vynuoges be kauliukų, melionus, mango vaisius ir braškes. Taip pat didinamas dėmesys šviežioms datulėms, česnakui, džiovintiems svogūnams, saulėje džiovintiems pomidorams, razinoms, skintoms gėlėms, dekoratyviniams augalams.
Istorija. Arabiškas Egipto pavadinimas Mişr yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis" arba „valstybė". Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Msr" (žemė, šalis) arba „Kemet" (juodas}. Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta - „Pta sielos rūmai". Pastovūs kasmetiniai Nilo potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu ištisus tūkstančius metų, tapo vienos iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų atsiradimo priežastimi. Suvienyta Egipto valstybė iškilo apie 3200 m. pr. m. e., ir ištisos dinastijos valdė ją dar tris tūkstantmečius. Paskutinė vietinės kilmės dinastija žlugo XI a.pr.m.e. Nuo to laiko, pradedant XXI-ąja dinastija, visi valdovai buvo svetimšaliai. Po 525 m. pr .m. e. persų invazijos, Egiptą valdė Persijos, Graikijos, Romos ir Bizantijos statytiniai.
Valgiai. Kad nebūtų problemų su sveikata, patartina maistą pirkti tik pakuotėse. Vaisius tik tokius, kurių odą reikia lupti. Vandens iš čiaupo negerkite. Išalkę galite drąsiai užsukti į kavinę ar restoraną. Juose maistas nėra brangus. Gatvėse stenkitės vengti pirkti siūlomą maistą. Beveik visuose viešbučiuose yra nacionalinės kavinės ir restoranai, juose galėsite pasimėgauti puikiais Artimųjų Rytų patiekalais.
Šventės. Sausio 1 d. - Naujieji metai;Vasario 22 d., balandžio 25 d. - Sinajaus pusiasalio išlaisvinimas 1973 m. Spalio kare.Gegužės 1 d. - Darbo diena;Birželio 18 d. - Britų okupacinės kariuomenės iš Egipto išvedimo metinės;Liepos 23 d. - 1952 m. revoliucijos metinės; Rugsėjo 23 d. - 1956 m. pergalės diena prieš Izraelį;Spalio 6 d. - Sueco kanalo peržengimo metinės (1973 m. kare);Spalio 24 d. - 1973 m. Egipto kariuomenė užima Suecą;Gruodžio 23 d. - 1956 m. Egipto kariuomenė užima Saido uostą (Port-Said).Išeiginė diena - penktadienis.
Lankytinos vietos. Luksoras - senovės Egipto sostinė (Tėbai), kurioje yra įspūdingos Egipto šventyklos, monumentai ir statulos, simbolizuojančios XIII - XXX faraonų dinastijų laikus. Rytiniame Nilo krante - Karnako ir Luksoro šventyklos, skirtos Tėbų dievų trejybei (saulės dievui Amonui, jo žmonai deivei Mutai ir jų sūnui Chonsui), didinga sfinksų alėja, jungusi Karnako ir Luksoro šventyklas, Ramzio II laikų obeliskai ir statulos. Vakariniame Nilo krante - Karalių slėnis, kuriame iki šių dienų ilsisi senovės Egipto faraonai.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
