Informacija apie šalis
Danija
Oficialus šalies pavadinimas. Danijos karalystė
Sostinė. Kopenhaga
Gyventojai. 5450661 gyv.
Religija. Evangelikų liuteronų 95%
Laikas. UTC +1
Valiuta. Danijos krona.
Geografinė padėtis. Danija - mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą. Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos, Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų. Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurius. Krantai labai raižyti. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala - Grenlandija. Ji yra septynis kartus didesnė nei pati Danija.
Istorija. Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka. Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o VI a. į Jutlandiją ir vakarines Baltijos jūros salas, išstumdami kitas germanų gentis, ėmė keltis danai. X a. Gormas Senasis (m. 950 m.) suvienijo atskiras danų karalystes. Jo sūnus Haraldas Mėlyndantis 960 m. priėmė krikščionybę. XVII amžiuje karalius Frederikas III pradėjo stiprinti karaliaus valdžią, 1660 metais sostas paskelbtas paveldimu, o nuo 1665 m. įvesta absoliutinė monarchija. 1788 metais panaikinta baudžiava, pagerintos amatininkų konkurencinės sąlygos. Neutrali užsienio politika ir reformos prisidėjo prie ūkio kilimo. XIX amžiuje įvyko pramoninė revoliucija, pradėjo kurtis politinės partijos, stiprėjo skandinavizmas. Po Tautų pavasario (1848) paskelbta 1849 metų konstitucija, paskelbusi konstitucinę monarchiją ir suteikusi žodžio, tikėjimo ir susirinkimų teisę gyventojams.
Ekonomika. Bendras Vidaus Produktas (perkamosios galios paritetas) - $167,2 mlrd. (2003), 2007 m. BVP metinis augimas - 1,8%.Vienam žmogui tenkantis BVP - 31 100 JAV dol. (2003). Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.2003 metų eksporto partneriai - Vokietija 16,1%, Švedija 12%, Jungtinė Karalystė 7,4%, Norvegija 7%, JAV 6,2%, Prancūzija 5,4%, Nyderlandai 4,1%
Klimatas. Klimatas vidutinių platumų jūrinis, vėjuotas ir lietingas. Klimatui didelę įtaką daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0°C.
Valgiai. Daniška virtuvė labai panaši į kitų Skandinavijos šalių bei Vokietijos, nes yra ganėtinai „sunki" ir riebi.Visame pasaulyje žinoma danų gastronomija, ypač daniški pyragaičiai (wienerbrod), migdoliniai riestainiai (kransekage), obuolių pyragas (aeblekage). Iš karštų patiekalų žinomiausi: virta menkė su garstyčių padažu, ištirpintu sviestu, kietai virtais kiaušiniais, krienais ir virtomis bulvėmis; kepta antis su obuoliais, slyvomis, karamelizuotomis bulvėmis, kopūstais ir ruduoju padažu. Populiariausias daniškas valgis - sumuštinis (smorrebrod), daromas iš ruginės duonos, užtepamas sviestu, o ant viršaus dedama pagal kiekvieno įprotį bei išmonę: jautiena, kumpis, kepta kiauliena, sūris, grybai, rūkyta lašiša, ungurys, krevetės, salotos. Daugelio nuomone, skaniausi smorrebrod yra gaminami su daniškomis krevetėmis, juostele citrinos, ešerio filė gabalėliu ir krapais ant viršaus.
Šventės. Danijoje yra 9 ½ oficialios nacionalinės šventės: Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis, Velykų pirmadienis, ketvirtas penktadienis po Velykų, (Store Bededag), Šeštinės, Konstitucijos dienos popietė (Gegužės 5), Pirmadienis po Sekminių, Kalėdos, Kalėdų antroji diena ir Naujųjų metų diena.
Lankytinos vietos.
Kopenhaga- vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.Radosi tiltai, sujungę Jutlandijos ir Skandinavijos pusiasalius leido miestui būti pasiekiamam sausumos keliu iš abiejų Europos dalių. Šiame mieste galima praleisti visas atostogas ir kasdien surasti naujų įdomybių. Tai karališki rūmai, ir kanalai, ir gynybinės pilys, ir mažoji Undinėlė, ir labiausiai turistų lankoma Kristianija.Besidomintiems šiuolaikiniu menu reikėtų aolankyti galeriją "Arken ". Dar įdomesnė vietelė- Danų dizaino muziejus. Danai pataria aplankyti Eksperimentariumą ir Planetariumą. Eksperimentariumas - tai muziejus, kuriame eksponuojami moksliniai eksperimentai. Planetariumas - tai panoraminis kino teatras, turintis pačią moderniausią vaizdo ir garso aparatūrą. Didžiausia Kopenhagos įžimybė - Tivolio poilsio ir pramogų parkas. Tai bene seniausias pramogų parkas pasaulyje.
Kristiano Anderseno gimtinė. Didžiausias miestas Fiūne ir trečias Danijoje yra Odensė. Tai H. K. Anderseno gimtasis miestas. Danai pataria būtinai aplankyti Egerskovo pilį.Ji yra apie 30 km į pietus nuo Odensės. Tai ne tik nuostabaus grožio viduramžių pilis, joje įrengtas muziejus ir nepaprasto grožio parkas aplink. Čia veikia senų automobolių, motoviklų, žemės ūkio padargų, FALCK'o muziejai. Veljė - kramtomųjų gumų sostinė.
Veljė pažįstama kaip kramtomųjų gumų sostinė. Mieste įsikūręs "Stimorol" ir "Dirol" fabrikas, aprūpinantis Europą kramtomąja produkcija. Veljės fjordo krantai santykinai aukšti ir gražūs. Žiūrint iš pačio miesto, vaizdą į fjordą užstoja tiltas, jungiantis fjordo krantus, tačiau vaizdo nesugadina, nes ir pats atrodo įspūdingai. Miesto įžimybė - Koldinghusas. Tai ant kalvos prie ežerėlio stūksanti karališka pilis, pastatyta apie 1200., o 1808 m. sunaikinta gaisro. Piliai restaurouti buvo pasirinktas netradicinis būdas. Nugriuvusios sienos nebuvo naujai sumūrytos. Vietoj jų sukons- truotas medinis-kartoninis muliažas. Ant jo ir ant likusių sveikų sienų uždengtas stogas. Iš išorės pastatas atrodo kaip ir normalus, tačiau užėjus į vidų matosi, kad taip yra užkonservuoti autentiški pilies griūvėsiai. Romio sala.
Romio sala - tai vienas iš dažniausiai turistų lankomų gamtos lopinėlių Danijoje. Šiaurės jūros pakrantė šiose vietose yra labai sekli, todėl į salą iš žemyno yra supiltas pylimas ir nutiestas asfaltuotas kelias. Juo tiesiai per salą ir paplūdimį galima automobiliu nuvažiuoti iki pat jūros. Jūra čia tokia sekli, kad įbridus iki kelių ilgai galima eiti gilyn.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
