Maironio g. 13, Kaunas LT-44298
Tel. (8~37) 208000,
Faks. (8~37) 209933,
Mob. (8~619) 99888,
El. paštas: info@travel-oasis.lt
reklaminis_baneris

Informacija apie šalis

Austrija


Austrija

 

Oficialus šalies pavadinimas. Austrijos Respublika

 

Sostinė. Viena

 

 

Valgiai. Austrų virtuvė išsiskiria sočiu maistu. Vyrauja įvairūs tradiciniai mėsos patiekalai ir gausybė konditerijos šedevrų. Austrai itin didžiuojasi garsiuoju Vienos šniceliu, o per šventes neatsiejamu austrų stalo atributu tampa kraujiniai vėdarai. Kiekvienas iš devynių Austrijos regionų turi savitus valgius, pvz., Burgenlando regiono virtuvėje išskirtinis patiekalas yra polenta - tai įvairiai ruošiama kukurūzų miltų košė, taip pat mėgstami patiekalai iš vištienos, žąsienos ar žuvies. Zalcburgo ir Tirolio regionuose karaliauja įvairių rūšių virtinukai (su mėsa, špinatais ar sūriu). Nuvykus į Austriją jus apstulbins saldieji skanėstai. Ten gausu įvairių obuolių pyragų, vanilinių biskvitų, pagardintų įvairiais riešutais ar vaisiais, bei skaniųjų pudingų. Austrijos konditerijos pasididžiavimas - visoje Europoje žinomas štrudelis, kuris gaminamas iš įvairių vaisių, razinų ir cinamono.

 

Šventės. spalio 26 d. - Nacionalinė Diena. Balls in Austria (Viena) - sausio-vasario mėnesį, Tirol Easter Festival (Tirol kalnuose) - 2007 kovo 22-vasario 8 d., Salzburg Whitsun Baroque Festival 2007 gegužės 25-28 d., Wiener Festwochen (Viena) - gegužės-birželio mėn., Werfen Ice Caves (Werfen Ice Caves, Salzburg) - 2007 gegužės 1-spalio 29 d., Hay Parade (Annaberg) - 2007 rugpjūčio mėn., Hallamasch Festival (MuseumsQuartier Wien, Vienna) - 2007 rugsėjo mėn., Rupertikirday (Cathedral Square, Salzburg) - 2007 rugsėjo mėn., Almabtrieb (Reith) - 2007 spalio mėn., Urfahr Market (Linz) - 2007 spalio mėn., Steirisher Herbst/ Styrian Autumn (Graz) - 2007 spalio mėn., Krampuslaufen (Igls Town Centre, Innsbruck) - 2007 gruodžio mėn., International Ski Countdown (Obertauern) - 2007 gruodžio mėn., Igler Bergweihnaht (Igls Town Centre, Innsbruck) - 2007 gruodžio mėn.

 

Geografinė padėtis. 60% šalies teritorijos užima Rytinės Alpės, todėl šalis vadinama „Alpių respublika". Austrija ribojasi su Vokietija, Čekija, Italija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Šveicarija, Lichtenšteinu.

 

Klimatas. Vidutinis, žemyninis, debesuotas. Turi visus keturis metų laikus. Vasarą dienos šiltos,o naktys vėsios. Lietūs neilgi. Žiemos saulėtos, kalnuose gausu sniego, žemumose lyja.

 

Gyventojai. Austrijoje gyvena apie 8,065 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Apie 88,6% - vokiškai kalbantys austrai.

 

Kalba. Valstybinė kalba vokiečių, tačiau kai kuriuose regionuose ir kroatų, slovėnų, vengrų.

 

Religija. Didžioji dalis gyventojų romos katalikai (74%).

 

Valiuta. Euras.

 

Laikas. Austrijoje ir Lietuvoje laikas vienodas.

 

Istorija. Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. 996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Nuo X a. iki XIII a. valstybė palaipsniui plečiasi. XVII a. Austrija dominuoja Europoje. 1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją. XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrija-Vengrija suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo. 1938 m. kovo 12 d. Austriją okupavo fašistinė Vokietija ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Po pralaimėjimo buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. 1955 m. gegužės 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

 

Ekonomika. Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių - kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Išplėtota sodininkystė.

 

Kultūra. Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:

 

kompozitoriai ir muzikantai Volfgangas Amadėjus Mocartas (gimęs Zalcburge), Liudvikas van Bethovenas, Johanas Štrausas, Johanas Bramsas, Francas Josefas Haidnas, Kristofas Vilibaldas Gliukas, Francas Peteris Šubertas, Gustavas Maleris; poetai Raineris Marija Rilkė, Valteris von der Fogelveide; rašytojai Francas Grilparceris, Stefanas Cveigas.

Lankytinos vietos.

 

Austrija yra viena iš populiariausių šalių, išplėtojusių aukščiausią slidinėjimo komfortą ir teisingą kainą. Iš daugybės slidinėjimo vietų labiausiai išsiskiria Arlbergo slidinėjimo kurortas, kuris laikomas vienu iš seniausių, įkurtas dar 1901 m. ten gerai paruoštų slidinėjimo trasų ilgis- 280 km., o ekstremalių pojūčių gerbėjai gali mėgautis 180km. Neparuoštomis ir nepaženklintomis trasomis. Pasivaikščiojimams skirtų takų ilgis- 70 km.

 

 

Ectalio slėnyje įsikūrę du pagrindiniai kurortai: Soldenas ir Aukštasis Soldenas, esantis 2090 m. aukštyje. Kurortai garsėja savo gamtovaizdžiu ir ypač saulėtomis dienomis.

 

 

Zalckamergutas (vok. Salzkammergut) - kurortinė zona Austrijoje, Aukštutinės Austrijos, Štirijos ir Zalcburgo žemėse. Būdingi gražūs Alpių kraštovaizdžiai: miškingų kalnų apsupti gilūs ežerai, nedideli istoriniai miesteliai, išsibarstę tarp kalnų. Svarbus šalies turistinis ir poilsinis centras. Vandens pramogos, turistiniai žygiai, kelionės dviračiais, uolų laipiojimas, mineralinės versmės. Yra daug viešbučių, sanatorijų, poilsio namų.

 

 

Halštatas (vok. Hallstatt) - miestelis Austrijoje, Aukštutinės Austrijos žemėje, Zalckamerguto regione. Įsikūręs prie Halštaterio ežero, kalnų papėdėje. 914 gyventojų (2004 m.).

 

Zalcburgas (vok. Salzburg) - vakarų Austrijos miestas, Zalcburgo žemės administracinis centras. 145,3 tūkst. gyventojų (2007; ketvirtasis pagal dydį šalies miestas po Vienos, Graco ir Linco).

Zalcburgas garsus savo baroko architektūra, ilga ir įdomia istorija, be to, tai vartai į Alpes.

 

 

 



Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt


© 2009 Travel Oasis, visos teisės saugomos.