Informacija apie šalis
Aruba
Oficialus šalies pavadinimas. Aruba
Sostinė. Oranjestadas
Istorija. Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. 1986 m. iš federacijos išstojo ir įgijo spec. statusą.
Kalba. Olandų.
Valiuta. Arubos florinas
Gyventojai. 104 494 gyv.
Religija. Beveik 82% tikinčiųjų priklauso Romos katalikų bažnyčiai, apie 8% vietinių gyventojų - protestantai. Saloje taip pat išpažįstamas islamas, induizmas, konfucionizmas ir kitos mažesnės religinės srovės.
Laikas. UTC-4
Geografinė padėtis. Aruba yra 193 km² ploto Karibų sala. Salą supa koraliniai rifai, o jos paviršius yra iš klinties susidariusios žemos kalvos. Vyrauja tropinis klimatas. Didžiausias salos miestas po Oranjestado yra Sint Nikolasas. Saloje yra Arikoko nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia šalies viršukalnė Jamanota (188 m). Parkas užima apie 18% salos teritorijos.
Klimatas. Aruba nėra uraganų zonoje, todėl ištisus metus saloje vyrauja vasariški orai ir vėsinantys pasatai. Oranjestade sausio viduryje temperatūra būna apie 26 laipsnius šilumos, o liepos - 29 laipsniai. Aruboje trūksta geriamojo vandens, todėl čia gėlinamas jūros vanduo.
Ekonomika. Svarbiausia ūkio šaka - naftos perdirbimas. Čia perdirbama iš Venesuelos ir Meksikos atvežama nafta. Plėtojama chemijos, elektrotechnikos, maisto (tabako, romo) pramonė, laivų remontas. Saloje auginamos agavos, citrusiniai augalai, daržovės, tabakas. Žemės ūkis prastai išplėtotas. Vakarinė dalis pritaikyta turizmui. Svarbi žvejyba.
Valgiai. Vietinė arubiečių virtuvė pristatoma kaip nepaprastas įvairių europietiškų valgių bei vietinių gyventojų maisto gaminimo tradicijų mišinys. Unikalių ir nė kiek nepakitusių indėnų patiekalų dabartinėje Aruboje jau beveik nebeliko, išskyrus kaikuriuos prieskonių mišinius. O tikrųjų indėniškų virtuvės tradicijų neliko todėl, kad ant jų stalo dažniausiai puikuodavosi gamtos teikiamos gėrybės, nes gyvenimas nelepino turtais. Minėtieji gamtos produktai šiuolaikiniams europiečiams praktiškai nepiimtini. Tačiau pati maisto gaminimo tradicija išliko nepakitusi, nes valgiai - tik iš gamtoje randamų gėrybių (kaip Lietuvoje populiaru vadinti „ekologiškų") ir tai padarė stiprų poveikį kulinarijos metodams. Įdomesni vietinės Arubos salos gyventojų virtuvės receptai yra virtos krevetės su žalumynais iš San-Nikolo, nedideli pyragėliai su mėsos, krevečių, žuvies įdarais arba specialia pasta, mėsos suktinukai „bytterbal", troškinta ėriena „stoba", pupų sklindžiai „kala", žirnių sriuba „ervten-soep", pyragėliai su mėsa ar sūriu „pasteči", mėsos suktinukai „ajakas", žuvies suktinukai „krokešai", žuvies sriuba „sopi-di-piska", žirnių ir įvairių grūdų košė „tutu", karamelinis desertas „kesio", kokoso pudingas „pudin-di-koko" ir romo punšas „Balašy".
Šventės. Sausio 1-oji - Naujieji metai,Sausio 25-oji - Kro diena,Kovo 18-oji - Valstybinė himno ir vėliavos diena,Kovas-balandis - Velykos,Balandžio 30-oji - Karalienės diena,Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena,Gegužės 5-oji - Šeštinės,Gruodžio 25-26-oji - Kalėdos.
Lankytinos vietos.
Žymusis tiltas. Unikalus Arubos kraštovaizdžio paminklas - žymusis Arubos tiltas, kurį suformavo pati gamta: per ištisus amžius bangų mūša sukūrė uolėtą šiaurinį salos krantą. Šiandien ši akmeninė arka siekia 7 metrus aukščio, ji yra virš pakrantės skardžio, apsupto vaizdingu Andikuro paplūdimiu, tai viena iš labiausiai lankomų poilsinių vietovių. Netoli esančioje vėjuotoje pakrantėje atsiveria dar vienas gamtos stebuklas - nežinia iš kur atsiradusių akmeninių riedulių apsuptas baseinas „Konči", kuriame tyvuliuoja pats tikriausias jūros vanduo.
Nacionalinis parkas ir draustiniai Arubos saloje. Netgi žemėlapyje matyti, kad Aruba - nedidelė sala. Bet vis tiek šiame mažame sausumos gabalėlyje beveik 20 % teritorijos priklauso gamtos apsaugos zonai. Tikra salos puošmena - Nacionalinis parkas, užimantis didžiąją (vietiniais masteliais) salos šiaurinę pakrantę, aplink Arikoko ir Chamanoto kalnus. Parko teritorijoje daug įvairių gamtos ir istorinių įžymybių - aravakų rašmenys, esantys Fonteino požemyje, Nyderlandų kolonijų, apgyvendintų masidurinų, liekanos buvusioje senoje Princ-Bel plantacijoje ir aukso kasyklose sukurtos runos. Po šlaitu driekiasi daug įvairiausių pėsčiųjų takelių, einančių tiesiai per gamtos tankynes. Nuostabus parko kraštovaizdis, kuriame susidarė pati įvairiausia gyvūnija ir augalija visoje saloje. Saloje garsūs požemiai - „Gvadirikiri" ir „Meilės tunelis", pasislėpę pačioje Arikoko parko gelmėje. Požeminiai Gvadiriki kompleksai garsėja dviem salėm, kuriose per stoge esančias angas prasimuša saulės spinduliai, kas sudaro neišdildomą įspūdį. Tai tarsi irrealus šviesos ir tamsos žaidimas. Paunksmei jau daugiau nei 30 metų, jos išvingiuotose tuneliuose išryškėja nekenksmingų skraidančių pelių - šikšnosparnių dabartiniai namai, kurie, kaip pasakoja legenda, kažkada buvo piratų lobių slėptuvėmis. Chulibos požemiai tokie pat garsūs, kaip ir Meilės tunelis, gavęs pavadinimą dėl savo formos - stilizuotas širdies silueto pjūvis.
Kalifornijos švyturys. Tai nuo senų laikų garsėjanti sritis aplink Kalifornijos švyturį, pavadinta kažkada šiose pakrantėse nuskendusio „Kalifornijos" laivo vardu. Ši vieta izoliuoja šiaurės vakarų salos rajono sritį ir garsėja kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu saloje, suformuotu iš smėlio kopų, nepaprasto grožio paplūdimių ir dykviečių. Šio rajono vizitinė kortelė - senas, akmeninis Kalifornijos švyturys (XVIII a.) netoli Tjero-del-Colio, vienas iš vaizdingiausių statinių visoje saloje. Izoliuota šiaurės vakarų salos sritis žinoma kaip Chudišiba. Tai dar viena įspūdinga salos rajono vieta, apsupta uolėtomis pakrantėmis ir nedideliais koraliniais rifais.
Akmeninė uola Ajo-Rok. Unikalus uolų ir kanjonų rajonas Ajo-Rok - viena iš mįslingiausių vietų visoje Aruboje. Tokiai plokščiai ir smėlėtai salai, kuri vadinama Aruba, būdingas uolingas kraštovaizdis, neatsiejami ir didžiuliai monolitai, kuriais tiesiog apklota ši vieta. Uolų apsuptyje Ajo-Rok vietovėje kažkada gyveno mįslinga senųjų gyventojų tauta, palikusi po savęs unikalius meno kūrinius iš akmeninių uolienų. Ir visas šis rajonas tarsi prisėtas didžiulių akmenų, lyg specialiai jie būtų ten sudėti. Taigi lieka neaišku, kas paguldė šioje vietoje tuos gigantiškus rutulius - žmonės ar gamta.Šiaurės Choiberge („stog sena" - taip arubai vadina tuos akmeninius darinius) dykumos rajone kyla dar viena akmeninė gamtos mįslė. Kai kurie iš rutulių sveria daugiau nei toną kilogramų ir turi keistą formą. Arubos valdžia įkūrė čia rekreacinę zoną, nutiesė tarp riedulių pėsčiųjų takus, vedančius į vieną iš kalvų viršūnių (165 m.), iš kur atsiveria kvapą gniaužianti salos panorama.
San Nikolo miestas. Antrasis pagal dydį Arubos miestas, San Nikolas - šiuolaikinė salos vieta, išsiskirianti iš likusių tuo, jog aiškiai juntama anglų architektūros įtaka. Jau daugelį metų viena iš lankytiniausių vietų yra Čarlio baras, jis išpopuliarėjo XX a. 4-ajame dešimtmetyje, kai šeimininkas pradėjo ant sienų eksponuoti radinius iš Karibų jūros dugno. Nuo tų laikų šis baras tapo ir muziejumi, kuris pritraukia tūkstančius lankytojų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Šiame mieste taip pat galima pamatyti Kristaus bažnyčią, Šventojo Nikolo evangelikų bažnyčią, Šventojo Kristaus, Šventosios Teresės bažnyčias ir daugelį spalvingų ir įdomių architektūrinių paminklų.
Daugiau informacijos tel. 8 (37) 208000, 8 (619) 99888 arba rašykite info@travel-oasis.lt
